Naujienos

Slovėnijoje šiuo metu veikia apie 1 000 senjorams pagalbą teikiančių organizacijų.

        Praėjusią savaitę Briuselyje dirbome politinių frakcijų posėdžiuose ir įvairiose konferencijose. Antradienį konferencijoje „Senjorų teisių stiprinimas Europoje“ diskutavome, kaip padėti pensinio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomiems ir socialiai integruotiems. Geros praktikos pavyzdžius pristatė svečiai iš Slovėnijos. „Senjorai senjorams“ iniciatyvos atstovai pasakojo, kad 2 milijonų gyventojų šalyje, kurioje virš 20 proc. žmonių vyresni nei 62 metai, apie 300 tūkstančius pagyvenusių žmonių įsitraukė į savanorišką veiklą padėti kitiems senyvo amžiaus žmonėms. Paskaičiuota, kad iniciatyvos pagalba 2012 metais įvyko 414 tūkstančių apsilankymų senelių globos namuose, kurių metu senyvo amžiaus žmonės padeda prižiūrėti kitus, panaudoja savo gyvenimo profesinę patirtį (pvz.: teisininkai iškilus teisiniams sunkumams). Svečiai pasakojo, kad Slovėnijoje šiuo metu veikia apie 1000 senjorams pagalbą teikiančių organizacijų. Apie 49 proc. šio amžiaus gyventojų priklauso įvairiems susivienijimams: trečio amžiaus universitetams, profsąjungoms, politinėms partijoms, senolių priežiūros organizacijoms. Į pensiją išėję įvairių profesijų atstovai tampa vieni kitiems naudingi. Pasak svečių, susitelkus net pavyko atstatydinti vienos privačios draudimo kompanijos tarybą dėl pensijų fondo įsipareigojimų nevykdymo. Kartu senoliai kovoja už pensijų sumažinimo atstatymą ir kompensacijas, atostogų išmokas, vykdo prevencinę veiklą prieš pensininkų teisių pažeidimus. Daugelis pagyvenusių žmonių sambūrių skatina sportinę, kultūrinę, asmeninės priežiūros veiklą. Organizuojamos sporto žaidynės regioniniame ir nacionaliniame lygmenyse, teatro, šokių, muzikos, dailės, kulinarijos būreliai, kurie finansuojami iš pačių senjorų lėšų ir aukų, valstybė nė kiek neprisideda. Neseniai startavo kohabitacijos projektas. Jo informacijos biurai šalyje padeda senyvo amžiaus žmonėms, kurie vietoj senelių globos namų pasirenka alternatyvų gyvenimo būdą - privačiame name ar bute gyventi su panašaus amžiaus žmonėmis. Projekto vykdytojai pasirūpina, kad tokiems namų ūkiams būtų padėta pritaikyti būstą senjorų gyvenimui (pakeičiamos vonios, virtuvės, pastatomi liftai). Šiuo projektu itin susidomėjo jaunimas, kuris nori padėti. Štai jauni architektai sukūrė būsto senjorų gyvenimui pritaikymo projektą. Kitas tarptautinis projektas padeda vyresnio amžiaus žmonėms keliauti. Tarkim, interneto svetainėje senjorai Liublianoje užsiregistruoja, kad norėtų pamatyti Madridą. Jei Madride atsiranda senyvo amžiaus žmogus, norintis pamatyti Liublianą, programa padeda jiems susitikti internete ir susitarti, kaip jie vienas kitą gali priimti savo namuose.

        Trečiadienį vienas Baltarusijos opozicijos lyderių A.Lebedzka pristatė savo 108 dienų kalėjimo Minsko KGB kalėjime dienoraštį. „Pradžioje mėnesį kalėjau 13 laipsnių temperatūros kameroje, miegojau ant medinės lentos. Vėliau, apkaltintas dėl bandymo bėgti ir neramumų kurstymo, buvau perkeltas į mirtininko kamerą“, - pasakojo jis, pažymėdamas, kad du mėnesius neturėjo ryšio su išoriniu pasauliu - ypač skaudu dėl kontakto praradimo su šeima. Į psichologinį spaudimą kalėjime jis atsakydavo šokdamas su įsivaizduojama partnere. Svečias prašė europarlamentarų nenustoti reikalauti Minsko paleisti ir reabilituoti visus politinius kalinius ir surengti laisvus rinkimus. A. Lebedzka įvardino tris faktorius, dėl kurių, jo nuomone,  laikosi A. Lukašenkos režimas: baimės atmosferos, ekonominės gyventojų priklausomybės (80 proc. baltarusių algą gauna iš valstybės), Kremliaus (15 proc. BVP sukuria Maskva). „Nuimkit vieną iš šių režimo pamatų ir jis sužlugs“, - sakė opozicionierius, pabrėždamas, kad Baltarusijai reikia tokio pilietinio judėjimo kaip šiomis dienomis Ukrainoje. Buvęs politinis kalinys informavo, kad šiuo metu opozicinės jėgos Baltarusijoje ieško vieno kandidato, kuris juos atstovautų 2015 m. prezidento rinkimuose.

Lietuva yra tarp didelę pažangą padariusių valstybių mažinant prastus mokinių skaitymo gebėjimus. © Shutterstock nuotr.

        Ketvirtadienį konferencijoje buvo aptarti naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) „Pisa“ studijos rezultatai, parodantys penkiolikmečių matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo gebėjimų ES valstybėse. Dešimtyje valstybių narių (BG, CZ, DE, EE, IE, HR, LV, AT, PL ir RO) nuo 2009 m. padaryta didelė pažanga mažinant asmenų, kurių pasiekimai visose trijose pagrindinėse disciplinose yra prasti, procentinę dalį. Tačiau penkiose ES šalyse (EL, HU, SK, FI, SE) nepažangių moksleivių padaugėjo. Įvertinus Lietuvos duomenis matyti, kad pagal skaitymo gebėjimus prastai skaitančių mokinių procentinė dalis (21,2%) yra didesnė nei ES vidurkis (17,8%). Lietuva yra tarp valstybių, padariusių didelę pažangą mažinant prastus skaitymo gebėjimus turinčių mokinių procentinę dalį: nuo 2009 m. iki 2012 m. šis pokytis sudaro 3,2 procentinio punkto. Kaimyninių šalių rodikliai geresni: Latvijoje – 17,0%, Estijoje – 9,1%, Lenkijoje – 10,6%. Prastai mokančių matematiką Lietuvos moksleivių dalis (26,0%) taip pat yra didesnė nei ES vidurkis (22,1%). Tuo tarpu Latvijoje – 19,9%, Estijoje – 10,5%, Lenkijoje – 14,4%. Prastai gamtos mokslus mokančių Lietuvos penkiolikmečių dalis (16,1%) yra mažesnė nei ES vidurkis (16,6%), tačiau Latvijos (12,4%), Lenkijos (9,0%) ir ypač Estijos (5,0%) rodikliai yra geresni. Kaip jau įprasta, nepralenkiamos Azijos šalys, nuolatos galime sekti Suomijos pavyzdžiu. Nauja yra tai, kad Estija nuolatos minima tarp rezultatus skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo srityse vis gerinančių šalių. ES tikslas, kad 2020 m. nepažangių moksleivių būtų mažiau kaip 15 proc.