ES koridoriais

Užsienio reikalų komiteto Seime posėdžio, vykusio 2009 10 09,

svarstyto klausimo

santrauka

Pasisakė:

URM Rytų kaimynystės politikos departamento direktorius Jonas Grinevičius
Seimo narys Emanuelis Zingeris
Seimo narys Egidijus Vareikis

Klausimo aptarimą pradėjo URK pirmininkas Audronius Ažubalis, cituodamas kai kurių šalių (šiuo atveju Lenkijos) požiūrį į Rytų partnerystės parlamentinę dimensiją. Anot Lenkijos, dimensija pareikalaus labai daug žmonių, tai labai daug kainuos, todėl ar verta apskritai apie tai kalbėti?

Pastebėta, jog skepsio nestokoja ir daugiau šalių ir partnerių. Daugelis argumentuoja, jog tai tik fasadas.

E.Zingeris siūlo Rytų partnerystės parlamentinės dimensijos forumą steigti Vilniuje.

Anot Jono Grinevičiaus, įsteigus tokį forumą padidėtų Lietuvos svoris, išaugtų jos įtaka, nes partnerystės sėkmė – ne tik darbas su partneriais, bet ir įtikinimas, siūlymų teikimas. Lietuva būtų jungiamoji grandis, ypač siekiant mažinti jau minėtą skepsį ar išgryninti keblius klausimus.

Pavyzdžiui, kalbant apie Baltarusiją: joje tvyro izoliuotumo tendencijos, stipriai jaučiama Rusijos įtaka, keblus Baltarusijos Parlamento legitimumo klausimas. Galiausiai, gaunami prieštaringi signalai: Baltarusija kalba apie Cchinvalio, Abchazijos pripažinimą. Todėl forumui būtina rimtai spręsti iškilusius klausimus, ieškoti kompromiso.

Iš kitos pusės, reikia sulaikyti Gruziją, siunčiant signalus, kad, jei Baltarusija skelbia Cchinvalio, Abchazijos pripažinimą, Gruzija neturėtų, protesto ženklan, išstoti iš Rytų partnerystės, Gruzija neturėtų daryti staigių, neapgalvotų judesių.

Kaip teigė J. Grinevičius, susitikimo su Gruzijos diplomatais ir prezidentu metu, tokie signalai iš Lietuvos pusės buvo aiškiai siunčiami, tačiau juos išgirdo tik diplomatai. Prezidentas nelabai norėjo tai girdėti.

Komentuodamas minėtus J. Grinevičiaus signalus, E.Vareikis pastebėjo, jog bausti reiktų ne Gruziją, o Baltarusiją. Anot jo, Lietuva neturi pataikauti NE TEISEI – Lietuva neturi pataikauti Rusijai ar prisitaikyti prie Rusijos politikos. Puikiai žinome, jog Rusijai ši partnerystė nepatinka.

Dėl fasadiškumo. E.Vareikis buvo susitikęs Moldovoje su proeuropietiškai nusiteikusiais atstovais. Anot jų, kiekvienam Moldovos piliečiui tenka 8 eurai (tai reiškia, kad Rytų partnerystė buvo vertinama iš finansinės pusės). Tad jie ir klausė, ar Europa gali nupirkti Moldovos piliečių meilę Rytų partnerystės dimensijai, kai savo ruožtu Rusija skiria dešimtis kartų didesnes sumas? Paaiškėjo, kad Moldovos žmonių likimą lemia Rusija.

Tačiau J. Grinevičius atkreipė dėmesį į tai, kad ne vien finansai vaidina lemiamą vaidmenį. Iniciatyvos tikslas – ne pinigų kiekis, bet socialiniai, civilizaciniai aspektai. Europos kultūrinis potraukis yra kur kas didesnis, nei Rusijos su jos visai milijonais. Europos pastangos – kompleksinės ir kur kas didesnės, nei Rusijos. Negalime žiūrėti vien mechaniškai: eurais žmogui. Lietuva toli gražu nevykdo arba stengiasi nevykdyti Rusijos politikos. O grįžtant prie finansų, 150 mln. eurų projektas anaiptol nerodo esant mažus pinigus.

E.Zingeris paprašė, kad kitam posėdžiui būtų parengta galima URM ministro pozicija dėl Baltarusijos pozicijos pripažinti užgrobtas Cchinvalio ir Abchazijos teritorijas.

Išvada: Lietuva vienareikšmiškai remia Rytų partnerystės parlamentinės dimensijos iniciatyvą ir pritaria, kad toks forumas turi būti.

Parengė Eglė Kiuraitė