ES koridoriais

Pirmas nuomonės (AFET/6/52601, 2007/2118(INI)) svarstymas.

Nuomonės referentas: Christopher Beazley (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų grupė, PPE–DE)

Atsakingas komitetas: Peticijų (PETI), pranešėjas Marcin Libicki (Sąjungos už tautų Europą grupė, UEN) PR – PE390.769v01-00

Ch.Beazley, JK, PPE-DE: EP užduotis savo pranešime išreikšti ES piliečių balsą dėl dujotiekio projekto. Keista, kad nuomonės kartu neteikia EP aplinkosaugos komitetas. Galbūt todėl, kad peticijų komitetas savo pranešime išdėsto aplinkosauginę problematiką. Tuo tarpu AFET'as pareikš nuomonę užsienio energetikos politikos aspektu. Visų pirma iš dujotiekio projekto rengėjų prašome skaidrumo. Šio projekto politinė dimensija yra labai svarbi. Juk dujotiekis veiks 50 metų, tai didžiausias tokio pobūdžio projektas pasaulyje.

M.Libicky, PL, UEN: Baltijos jūros aplinkosauginė situacija yra sudėtinga. Šios jūros vanduo keičiasi labai lėtai. Dujotiekio plotis yra keli kilometrai. Statybos drieksis per pavojingus ruožus, kur palaidoti pasaulinių karų cheminiai ginklai. ES reikia dujų, bet tai nereiškia, kad reikia statyti dujotiekius Baltijos jūros dugnu. Yra alternatyvūs pasiūlymai išplėsti esamus, tokius kaip Yamal, arba statyti naują dujotiekį sausuma per ES valstybes. Baltijos jūros dujotiekio statybos kaštai gali kilti iki 12 milijardų eurų, sausumos dujotiekio kaina – 5 milijardai. Europos Sąjungoje trūksta vienybės šiuo klausimu. Tuo tarpu vienybė reikalinga ne tik energetiniais klausimais, bet ir aplinkosauginiais.

V.Oeger, DE, Socialistų grupė, PES: ES turi diversifikuoti savo energetinius šaltinius. ES šiuo metu suvartoja 500 milijardus m3 dujų per metus. 2015 metais ES dujų rinkai reikės papildomų 200 milijardų m3 dujų per metus. Baltijos jūros dujotiekis tik vienas iš naujų dujotiekių, reikalingų ES. Juo bus galima transportuoti 55 milijardų m3 dujų per metus. Turime nutraukti politikavimą apie projekto aplinkosauginį aspektą ir perleisti šį klausimą profesionalams aplinkosaugininkams. Turime atlikti aplinkosauginį tyrimą, o ne iš karto atmesti šio projekto įgyvendinimą.

H.Lax, SE, liberalų grupė, LIBE: šis dujotiekis - tai daugiau nei aplinkosauginė problema. Problema yra – pasitikėjimo partneriais neturėjimas. Reikia pajungti mechanizmus, kurie išaugintų pasitikėjimą. Tai būtų projekto aplinkosauginis įvertinimas, kurį pripažintų visos Baltijos jūros valstybės. Projektas taptų skaidresnis, jei būtų padaryta studija dėl pasekmių likvidavimo galimybių avarijos atveju.

V. Landsbergis, LT, PPE-DE: tenka tik apgailestauti, kad kai kurios valstybės priima savanaudiškus nacionalistinius tikslus ir pamina bendrą ES politika. Baltijos jūros dujotiekio atvejis yra ES valstybių individualistinių projektų pavyzdys. Jei projektas bus įgyvendintas, tai būtų didžiulė aplinkosauginė katastrofą Baltijos regionui, visų pirma netoli Suomijos vandenų. Estai jau atmetė galimybę neprieštarauti tiesti šį dujotiekį, tikimės, kad suomiai taip pat susimąstys. Baltijos jūros pačių vokiečių palikti cheminiai ginklai yra visur ant jūros dugno, todėl dujotiekio darbai negali būti pradėti neįvertinus aplinkosauginio projekto aspekto. Jei to nebus, mažos valstybės kaip Švedija bus pamintos, mes sugrįšime į kolonializmo laikus, o demokratinė Vokietija nušvis kitoje šviesoje.

A.Tarand, EE, PES: Nord Stream nediskutuoja su mumis, sako, kad mes politikai nieko apie šį projektą neišmanome. Iš didėjančių projekto statybos kaštų matome, kad ne viskas sekasi taip kaip planuota. Iš daugiau nei 3 milijonų dabar jau kalbama apie virš 7 milijardų eurų statybos sumas, kuri žada dar augti, galbūt net ir iki 12 milijardų. Dujotiekio trajektorija sutampa su geležine uždanga.

E. Brok, DE, PPE-DE: Baltijos jūros dujotiekis - tai privačių kompanijų bendras projektas. Vokietija negali uždrausti šio projekto, jei tai privatus susitarimas. Aplinkosauginės problemos kiltų taip pat ir statant sausumos dujotiekį. Jei aplinkosauginis tyrimas parodys, kad dujotiekis - grėsmė Baltijos jūrai, tuomet turėsime jį stabdyti, bet mes to dar nežinome, turime visų pirma atlikti tyrimą. Turime atskirti energetinis saugumo klausimus nuo klausimų, kur turi būti statomi dujotiekiai. Turime identifikuoti, kur yra silpnos šiaurės dujotiekio projekto pusės. Prancūzija, Bulgarija, Vengrija, Austrija ir Italija - jos visos sudarė sutartis su Gazpromu. Neverta kritikuoti Rusijos, čia mūsų pačių ES problema, kad nesugebame kalbėti vienu balsu. Vokietijoje šiuo metu svarstomas įstatymas, kuris trečių valstybių bendrovėms draustų turėti daugiau nei 26% strategiškai svarbių įmonių kapitalo.

M.Pieper, Europos Komisija: trūksta bendros ES energetikos politikos. Šis dokumentas tai įrodo. Reikia dar kartą peržiūrėti energetikos situacija ir pabrėžti ES bendros pozicijos būtinybę. EK diskutuoja ir derasi su Rusija dėl Energetikos chartijos sutarties pasirašymo. Baltijos jūros dujotiekio projektas bus svarbus paragrafas naujoje Partnerytės ir bendradarbiavimo sutartyje su Rusija.

Parengė Jurgis Gurstis, 2008 04 03