ES koridoriais

Europos Parlamento plenarinė sesija, 2008 02 19

F.Reinfeldt: po II Pasaulinio karo politikai suprato, kad Europoje reikalingas tamprus bendradarbiavimas. Tokio bendradarbiavimo reikia ir šiandien. Reikalingos bendradarbiavimo gairės, kuriomis galėtume vadovautis. Turėtume bijoti silpnos ES, o ne stiprių nacionalinių valstybių. Po Lisabonos sutarties pasirašymo vėl pradėti spręsti kiti svarbūs Europos Sąjungai klausimai: daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimas, kova su klimato kaita, energetikos klausimai, ekonomikos augimas, tarptautinis ES vaidmuo.

Švedija per kelerius pastaruosius metus tapo aktyvesnė ES nare ir toliau siekia tapti jos branduoliu. Švedijos tikslas - moderni ES, veikianti pagal Lisabonos sutartį nuo 2009 metų sausio 1 dienos.

Pasaulio energijos poreikiai augs iki 2050 metų net 50 proc. Turime apsvarstyti, kaip galima taupyti energiją. Augimas pats savaime nėra aplinkosaugos priešas. Mūsų ekonomika auga, bet kartu sugebame sumažinti CO2 išmetimą. Rūpindamiesi aplinka sukūrėme naujų darbo vietų. Paskatos žaliai politikai turėtų būti didelės. Norėčiau sudaryti kontraktą su piliečiais dėl aplinkosaugos. Taip pat turime daugiau investuoti į mokslą ir žinias, mokslo ir verslumo integraciją. Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip sutiksime globalizacijos ir aplinkosaugos lemiamus iššūkius.

ES biudžeto struktūros galiojimo laikas baigėsi. Jis turėtų daugiau atspindėti ES poreikius. Virš 40 procentų išleidžiama žemės ūkiui, kur dirba tik 2 proc. ES gyventojų. Reikėtų daugiau lėšų nukreipti mokslui.

Reikia imtis ambicingų tikslų 2010-2014 metais. 2009 metų antroje pusėje, kai Švedija pirmininkaus ES, Baltijos jūra bus prioritetas. Terorizmo atakos tampa nenuspėjamesnės. Kuriama diplomatinė ES tarnyba galėtų padėti spręsti Artimųjų Rytų konfliktą, pagerinti dialogą su Rusiją įvairiose gyvenimo srityse. Situacija Vakarų Balkanuose yra taip pat svarbi ES. Dar užtruks ilgai, kol padėsime ant kojų atsistoti Kosovui. Minske yra viena paskutiniųjų diktatūrų Europoje. ES reikalas yra skatinti demokratiją Baltarusijoje. Be plėtros ES nebūtų to, kas yra šiandien, tai svarbiausia priemonė, kuria galime skleisti ES vertybes. Neturėtume sudaryti dirbtinių barjerų santykiuose su Turkija.

R.Daulis (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija (ELP-ED)): svarbu, kad Lisabonos sutarties ratifikacijos procesas tęstųsi sklandžiai. Su sutartimi galėsime greičiau priimti sprendimus ES rūpimais klausimais. ES atsakomybė išlieka ginti silpniausius. Klestinčios Europos idėja turi būti įgyvendinta per vieningą rinką. Reikia stengtis būti vieningiems. Dėl nieko nebus galima susiderėti, jei iškils pavojus mūsų valstybių laisvei. Pasisakome už transatlantinius santykius, bet taip pat už kaimynystės politikos puoselėjimą, už Kipro klausimo sprendimą. Vakarų Balkanai yra nestabiliausia mūsų kontinento dalis. Pirmiausiai turime galvoti apie žmonių saugumą. Atėjo laikas parodyti, kad galime stabilizuoti Balkanus.

M.Šulcas (Europos Socialistų frakcija Europos Parlamente (ESP)): ES turi prisidėti prie taikos visame pasaulyje. Europa turi teikti pasiūlymus kaip išeiti iš priešpriešos apkasų. Europos ateitis priklauso nuo to, kaip jos vyriausybių vadovai lemiamais momentais sugebės atsisakyti dalelės nacionalinio suvereniteto. Daugiau nacionalizmo reiškia daugiau karo. ES vidaus rinka turi papildyti nacionalines socialines koncepcijas. Jei Europos socialinis modelis nebus išlaikytas, o rinka remsis tik laisvos rinkos principais, iškils grėsmė ES. Negalima leisti, kad ES būtų išsakomos skirtingos pozicijos dėl Turkijos narystės. Švedijos prašome pasakyti Prancūzijos prezidentui, kad ES turi turėti aiškią vieningą strategiją, kad Turkija bus ES nare.

G.Watson (Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (LDA)): ES turėtų labiau reaguoti į piliečių poreikius. turime teikti praktinius rezultatus, o ne vien diskutuoti apie Europą. Piliečiai nori daugiau veiksmų prieš terorizmą, klimato kaitą, migraciją. Nacionalinės sostinės tuo pakankamai nesirūpina. Dabar didelis iššūkis yra Kosovo klausimas, Turkijos narystė. Tai iššūkiai į kuriuos galima atsakyti vienybe. Turime mokytis iš kitų klaidų, nes neturime laiko jų daryti patys.

K. Muskardini (Sąjungos už tautų Europą frakcija): ES turi spręsti energetikos problemas. Svarbios energetikos sritys turi išlikti nacionalinių valstybių rankose, o ne būti privatizuojamos. Turime priimti biudžeto reforma, kad galėtume įgyvendinti savo tikslus, kurie auga.

E.Goudin (Nepriklausomybės/Demokratijos frakcija): Europos elitas nenori įsiklausyti į žmonių valią. Prancūzijos ir Olandijos atveju tai akivaizdu. Reikia atsisakyti plenarinių sesijų Strasbūre. Reformuoti ir modernizuoti bendradarbiavimą. Švedija turi įvykdyti ES žemės ūkio finansavimo reformą ir baigti keliaujančio EP cirką.

Ž M. Lepenas (Nepriklausomas narys): įvyko Prancūzijos išdavystė, jos parlamentas priėmė Lisabonos sutartį. Jis atsisakė savo suvereniteto dalies. Tik Airija yra teisinga valstybė, nes joje bus rengiamas referendumas. Tikiuosi, kad airiai atkeršys Europos elitui. Lisabonos sutartis prisidės prie kultūrinio ir moralinio Europos Sąjungos žlugimo ir migracijos bangos. Lisabonos sutartis kaip Konstitucinės sutarties kopija yra niekinė. Europos piliečiai turėtų burtis į judėjimą prieš tokią sutartį.

L.Rouček (Europos Socialistų frakcija Europos Parlamente (ESP)): ES išsiplėtė, eurozona išsiplėtė, euras užima dolerio poziciją. ES pavyko susitarti dėl naujos sutarties. Šią sėkmę pasiekėme ir naujų ES valstybių aktyvaus dalyvavimo dėka. Vienas prioritetas turėtų būti tolimesnė ES plėtra, ypač į Vakarų Balkanus. Šios šalys turi būti techniškai pasirengusios, o ES valstybėms reikia drąsos priimti sprendimą plėstis. Reikia paaiškinti žmonėms, kad plėtra padidina saugumą ir atneša daugiau klestėjimo. Reikia kaip galim greičiau įvesti bevizius režimus Vakarų Balkanų gyventojams.