ES koridoriais

Diskusijoje aptarta dabartinė Europos Sąjungos biudžeto pajamų sistema bei jos reformos galimybės. Nemažai dėmesio skirta galimam ES mokesčiui, jo privalumams ir trūkumams. Šiais klausimais pasisakė Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis bei Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonaitytė. H. Brožaitis pristatė bendrus principus ir priežastis, kodėl ES mokestis yra reikalingas, tuo tarpu I. Šimonaitytė stengėsi atsakyti į gerokai konkretesnį klausimą – kuo visa tai galėtų būti finansuojama?

ES mokestis – tai vienas iš siūlomų Europos Sąjungos pajamų sistemos reformos būdų. Nors tai yra labai aktualus klausimas visai Europos Sąjungai, galintis užtikrinti nuolatinį vidinį pajamų šaltinį, H. Brožaitis nusistebėjo, kad tik 28 proc. ES gyventojų mano, kad tokie ar panašūs su mokesčiais susiję klausimai turėtų būti sprendžiami visų ES narių (Lietuvoje taip mano šiek tiek daugiau – 38 proc. gyventojų).

Anot H. Brožaičio, dabartinis ES mokestis yra lyg įnašas už narystę, kurį kiekviena ES valstybė narė sumoka atsižvelgiant į jos bendrąjį nacionalinį produktą. Minėtas mokestis taptų pagrindiniu ES pajamų šaltiniu ir sudarytų didžiausią ES biudžeto dalį. Naująjį ES mokestį siūloma įvesti po kelerių metų. Iš jo būtų sudaromas 2014-ųjų ir vėlesni ES biudžetai.

Tarp priežasčių, skatinančių įvesti ES mokestį, buvo paminėti šie: nepasitenkinimas esama situacija (tikima, jog toks mokestis suteiktų daugiau autonomijos ES – tai būtų tikras ES vidaus pajamų šaltinis), skaidrumo ir paprastumo ES mokesčių sistemoje siekis, taip pat atsirastų ryšys tarp valstybių atstovavimo ES institucijose ir jų (valstybių) apmokestinimo.

Diskusijoje dažniausiai buvo minimi tokie ES mokesčio variantai: modifikuotas PVM mokestis, ES įmonių pelno mokestis ir energijos mokestis. Dažniausiai svarstomas yra PVM mokestis, turintis daugiausia privalumų. Tačiau didžiausias šio modelio trūkumas yra tai, kad PVM mokestis yra vartojimo mokestis. Kitaip tariant, skurdesnės šalys, kuriose vartojimas yra didesnis dėl kylančios ekonomikos, į ES biudžetą sumokėtų santykinai daugiau, nei turtingos šalys.

Kalbėdamas apie Lietuvą ir jos interesus šiuo klausimu, H. Brožaitis pripažino, jog ES mokesčio įvedimas – svarstytina alternatyva Lietuvoje. Deja, dėl duomenų trūkumo, skaičiavimai dėl galimų ES mokesčio įvedimo būdų yra pakankamai komplikuoti. Iš kitos pusės yra teigiama, kad įvedus ES mokestį, Lietuvos nacionalinės pajamos galėtų padidėti.

Žiūrint finansiškai, Lietuvai geriausias ES mokesčio variantas yra PVM mokestis. 2006 metais Lietuva į ES biudžetą sumokėjo apie 850 mln. litų. Remiantis skaičiavimais, panaši suma susidarytų, jeigu Lietuva į bendrijos biudžetą pervestų apie 2 proc. PVM tarifą. Įvedus kuro, alkoholio ir tabako akcizą, Lietuvos įnašas į ES biudžetą būtų kone 2 kartus didesnis, o įvedus pelno mokestį, įnašas įnašas padidėtų pusantro karto.

Finansų ministerijos sekretorės I. Šimonaitytės pristatymas buvo gerokai konkretesnis. Pagrindinis klausimas, į kurį ji bandė atsakyti, buvo „kuo visa tai galėtų būti finansuojama?“.

I. Šimonaitytė iš pradžių susirinkusiems klausytojams pristatė dabartinį ES biudžeto finansavimo modelį, o vėliau pristatė siūlomas šios sistemos alternatyvas. Minėtos alternatyvos – tai nežymiai pakoreguota dabartinė sistema, dviejų šaltinių pajamų sistema (tradiciniai nuosavi ištekliai ir Bendrų nacionalinių pajamų nuosavas išteklius) bei visiškai nauja sistema (Europos Sąjungos mokestis ir balansuojantis elementas bei nemokestinė nuosavų išteklių sistema).

I. Šimonaitytė pripažino, jog daugiausia diskusijų kyla dėl ES mokesčio. Svarbiausi šios diskusijos apsektai – svarstymai, kokią dalį ES biudžeto turi finansuoti ES mokestis, kokie ES mokesčio variantai (tiesioginiai mokesčiai ar netiesioginiai mokesčiai) ir pan.

Kalbėdama apie ES mokesčio įvedimo problematiką, Finansų ministerijos sekretorė įvardino tokias problemas, kaip administracinės naštos padidėjimas, netolygus valstybių narių įnašų dydžių persiskirstymas ar galimas mokesčių naštos padidėjimas.

Taip pat I. Šimonaitytė pristatė ir kitą finansavimo modelį, kurio tikslas – išvengti bendro mokesčio, bet sukurti tikrus nuosavus išteklius. Galimi tokios sistemos variantai – pajamos iš prekybos taršos leidimais ar Europos centrinio banko pinigų politikos pajamos. Tačiau ir šis modelis turi tiek privalumų, tiek trūkumų.

Pabaigoje pranešėja pristatė Lietuvos pirminės pozicijos dėl ES biudžeto pajamų sistemos gaires. Šiose gairėse išsakyti principai, jog dabartinė nuosavų išteklių sistema turėtų būti tobulinama, EB nuosavų išteklių sistema turi būti pakankama ir skaidri. Dar daugiau – Lietuva nepalaiko ES mokesčio įvedimo. Tam iš dalies pritarė ir diskusijos klausytojai, teigę, jog ES mokesčio idėja yra pakankamai rizikinga (kitos ES šalys taip pat aiškiai nepasisako „už“). Be to, klausytojų nuomone, ES mokestis padidintų euroskeptikų skaičių, nes bet kokių papildomų mokesčių įvedimas paprastai sulaukia neigiamo atgarsio. Visuomenėje vis dar dominuoja neigiamas požiūris, jog bet kokie mokesčiai – tai tik kančia ir našta.

EP nario Justo Paleckio padėjėjas Dainius Velykis

Diskusija vyko 2008 m. vasario 11 d. viešbutyje „Novotel“, Finansų ministerijos iniciatyva