ES koridoriais

Baltijos jūros dujotiekis ne pirmas ir ne paskutinis vamzdis iš Rytų į Europos Sąjungos valstybę. Rusija  pasirašė sutartį su Italijos vyriausybe dėl "pietinio srauto" dujotiekio per Bulgariją ir Serbiją. "Nabucco" dujotiekis be Rusijos dalyvavimo ketinamas tiesti iš Turkijos per Bulgariją ir Rumuniją į Austriją. Ukrainos premjerė dar vadinama dujų princesė J.Tymošenko siūlo tiesti "Baltojo srauto" dujotiekį iš Turkmėnijos per Kaspijos ir Juodąją jūras aplenkiant Rusiją. Iš Sibiro per Baltarusiją, Lenkiją į Vokietiją "Yamal" dujotiekiu jau seniai spaudžiamos dujos. Baltijos jūra ne išimtis. Jos dugne nusėdę ne tik II Pasaulinio karo cheminių sprogmenų arsenalai, bet ir įvairaus pločio elektros kabeliai kaip pavyzdžiui tarp Suomijos ir Estijos. Jūra taip pat artimiausiu metu priglaus Lietuvos-Švedijos elektros tinklą.

"Nord Stream" dujotiekis, kurį dvišaliu pagrindu Baltijos dugnu susitarė tiesti Rusija ir Vokietija, ypatingas. Jo 1 200 km ilgio ir 2 km pločio trasa sutampa su labiausiai užteršta zona vienoje iš nešvariausių jūrų pasaulyje, o jo statybos projekte, kuriame numatyti dugno kasimo ir sprogdinimo darbai, nėra net užuominų, kokios bus pasekmės išjudinus nuo II Pasaulio karo likusius cheminio ginklo arsenalus, nuodingą dumblą ir nuosėdas. Neaišku, kaip pasklidę teršalai atsilieps labai jautriai Baltijos jūros ekosistemai, žuvininkystei ir žmonių sveikatai.

Šiuo klausimu Europos Parlamento peticijų komitete antradienį, sausio 29 dieną surengtas klausymas. Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų iš Baltijos valstybių ir Lenkijos atstovai, surinkę dešimtis tūkstančių parašų, įteikė europarlamentarams protesto peticijas. Nevyriausybininkai prašo garantuoti nepriklausomą aplinkosauginio poveikio įvertinimą ir ištirti sausumos dujotiekio alternatyvas idant išvengti vamzdžio statybos jūroje. Be europarlamentarų posėdyje taip pat dalyvavo ES aplinkosaugos komisaras graikas Stavros Dimas ir energetikos komisaras iš Latvijos Andris Piebalgs, eilė aplinkosaugos ir valstybių saugumo ekspertų bei mokslininkų, žurnalistai. "Nord Stream" gynyba buvo taip pat skaitlingai atstovaujama.

Klausymą atidaręs aplinkosaugos komisaras S.Dimas pabrėžė, kad Europos Komisija neturi teisės atlikti aplinkosauginio dujotiekio statybos poveikio įvertinimo. Komisija gali dalinai finansuoti Europos Sąjungos valstybių narių užsakymu vykdomas studijas. Komisaras pažymėjo, kad EK atidžiai seks projekto eigą ir, jei būtų nustatyta ES aplinkosauginių direktyvų pažeidimų, nedvejodama įsikiš.

Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgs pažymėjo, kad apetitas dujoms Europos Sąjungoje yra toks didelis, kad Europos Komisija turi degti žalią šviesą visiems įmanomiems vamzdynams, tai pat iš Rusijos. ES gamtinių dujų kiekis kasmet didėja 2 procentais, todėl "papildoma infrastruktūra bus labai svarbi siekiant patenkinti Europos vartotojus ir įvairinti energijos tiekimo šaltinius". Be to, dujos yra švariausia iškastinio kuro rūšis, išskirianti nedaug anglies dvideginio. Komisaro įsitikinimu, „Nord Stream“ dujotiekis paskatins regiono šalis naudoti daugiau dujinio kuro, taip pat sukurs naujų darbo vietų. Taigi, pasak jo, šis projektas, ES pripažintas prioritetiniu, „atitinka Europos poreikius“, nors jis ir „nėra vienintelė galimybė“.

Vamzdyno tiesimas Baltijos jūra mažiausiai 3 kartus brangesnis nei sausuma. Klausimas, kodėl vamzdžio negalima tiesti sausuma, ne karta nuskambėjo EP salėje. Visą dieną užtrukusiame posėdyje dalyvavę saugumo ekspertai taip pat patvirtino, kad vamzdyno statyba jūroje ekonominiais argumentais nepaaiškinama. Dujotiekio statybos kaina, kuri auga kiekvieną kartą paskaičiavus cheminių sprogmenų iškėlimą, aplinkosauginių nelaimių likvidavimo kaštus, nulems ir dujų kainos augimą. Vietoj dabar spėjamų 4.5 milijardų eurų projekto įgyvendinimas, pasak ekspertų, gali kainuoti net 12 milijardų eurų. "Ir kaip visada  - už visą tai mokės ES dujų vartotojai", - sakė jie, pažymėdami, kad šis projektas yra per brangus ir finansiškai neįdomus ES gyventojams. Jei statybos kaštai tokie dideli, galima tik įsivaizduoti, koks turėtų būti pelnas.

Saugumo ekspertai dujotiekio tiesimą Baltijos jūroje paaiškino taip. Rusija siekia susigrąžinti vietą po saulę kurdama energetinę ES valstybių priklausomybę. Senųjų ir naujųjų ES valstybių prekybos energetiniais resursais patirtis skirtinga. Vokietija ar kitos Vakarų Europos valstybės neparagavo Maskvos bizūno skirtingai nuo Ukrainos ar Lietuvos. Jie priminė Maskvos grasinimus Ukrainai užsukti dujas ir "Družbos" naftotiekio uždarymo Lietuvai aplinkybes. Energetinių išteklių kainų Rusijos kaimynams Rytų ir Centrinėje Europoje kasmetinis augimas tai pat buvo akcentuojamas.

"Vamzdis duoda ir gali atimti, jis gali būti manipuliacijų įrankis. Iš nesenos istorijos patirti Rusijos raumenų demonstravimai Ukrainos atžvilgiu leidžia spėti, kad tai gali pasikartoti ir su nuo dujų resursų labiausiai priklausoma ES valstybe Vokietija", - sakė specialistai.

Devynių galvų "Nord Stream" komanda, sudaryta pagrinde iš vokiečių verslininkų, įdėmiai klausė jiems žeriamų priekaištų. Tai buvo bloga diena jiems. Svečiai ne kartą pasijautė lyg mokinukai, nepadarę namų darbų ir už blogus rezultatus įvertinti dvejetu.

Vienintelis svečių pasisakymas, nuraminęs parlamentarus, buvo tai, kad vamzdynas dar nepradėtas statyti. Pasak jų, laukiama aplinkosauginio poveikio įvertinimo studijos šių metų viduryje, norima palikti metus laiko diskusijoms, o statybos darbus pradėti 2009 metų vasarą.

Klausyme dalyvavęs "Nord Stream" vykdantysis direktorius Matthias Warnig sakė, kad dujotiekiui pasirinkta optimali trasa. Jei statyba vyktų sausuma, reikėtų 5 dujas kompresuojančių stočių, kurios į aplinką išmestu visas normas viršijantį CO2 kiekį. Be to, už dujų gabenimą reikėtų mokėti tranzito mokesčius. "Nord Stream" vadovas teigė, kad pasižiūrėjus į žemėlapį, plika akimi matosi, kad geografiškai trumpiausia atkarpa būtų Baltijos jūra. Povandeninis dujotiekis 15 metų perspektyvoje kainuotų 15 procentų pigiau nei sausumos. Jis taip pat patikino, kad "Nord Stream" konsorciumas, kurį sudaro 4 energetikos gigantai (Gazprom 51%, E.ON Ruhrgas, BASF/Wintershall po 20 % ir olandų Gasunie 9%) kartu valdantys 200 milijardus, neturės sunkumų padengti aplinkosauginės katastrofos likvidavimo kaštų. Direktorius  taip pat pažymėjo, jog neįvertintas pasiūlymas Lenkijai prisijungti prie šio dujotiekio.

Europarlamentarai liko neįtikinti nei „Nord Stream“ atstovų nei komisarų atsakymais. Posėdyje iškilo daugiau klausimų, nei buvo pateikta atsakymų. Deputatai nesuprato, kodėl Europos Komisija ėmėsi griežtų veiksmų pradėjus tiesti „Via Baltica“ greitkelį Rospudos slėniu, tačiau kitaip elgiasi ėmus tiesti Baltijos jūros dujotiekį, kurio pietinė trasos dalis kerta ES direktyvomis apsaugotą paukščių perėjimo vietą. Kodėl į projektą neįtrauktos suinteresuotos likusios Baltijos jūros valstybes? Kodėl vietoj Baltijos jūros dujotiekio statybos nepadidinus "Yamal" vamzdžio galingumo? Kaip elgsis Rusija aplinkosauginės avarijos Baltijos jūroje atveju? Kaip bus garantuojamas "Nord Stream" veiklos saugumas? Kodėl vis greičiau augant ES valstybių energijos poreikiui plojimais pasitinkamas Baltijos jūros dujotiekio projektas, o  Ignalinos AE  darbo pratęsimo galimybei užtrenkiamos durys? 

Klausyme padvelkė nepasitikėjimo Rusija šaltukas. Europarlamentarai pajuto, kaip pamindamos jų vertybes ir principus juos čiupinėja Kremliaus valdomo Gazpromo monopolistines rankos. Į kairę ir dešinę švaistydamasis milijardais, Rusijos gigantas ieško sąjungininkų mažų Gazpromiukų gimdymui. Ar tai būtų Prancūzijos dujos, ar Austrijos, ar milijardiniai dujotiekių projektai su vokiečiais. Gazpromas negaili pinigų ir vešiesiems ryšiams Europoje. Perkami garsiausi politikai, politikos analizės centrai, straipsniai, televizijos ir radijo laidos, giliausias tradicijas turintys futbolo klubai. Sekanti auka sąraše - Baltijos jūra. Su bendrais iš Vokietijos Gazpromas ketina "išprievartauti" ją kartu su aplink esančių valstybių gyventojais. Tačiau iki Briuselio Baltijos bangos dar nesirita. Čia neįtikėtinai skamba, kad didysis Rytų meškinas galėtų užsukti dujų kranelį vedinas politiniais motyvais. Juk jam taip pat patinka kopinėti medų, kur jo daug. Šiuo metu 70 procentų Rusijos eksporto yra nukreipta į Europos Sąjungą. Briuselyje viliamasi, kad galbūt per skrandį į Rusiją ateis daugiau demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms.

Jurgis Gurstis