ES koridoriais

Diskusiją pradėjęs finansų viceministras Valentinas Miltienis pabrėžė du dalykus. Pirma – vienas iš labiausiai akcentuojamų socialinių aspektų yra sveikatos apsauga, antra – finansavimas Lietuvai yra gana ribotas, nes dauguma ES piliečių (išskyrus lietuvius) nemano, jog sveikatos apsaugos politika turi būti sprendžiama bendrai ES mastu. Be kita ko, teisiniu požiūriu ES politika šioje srityje yra taip pat ribota. Taigi, dėl riboto finansavimo, kuris nulemia ribotą tiesioginį poveikį, Lietuvai tenka pačiai ieškoti sprendimo būdų ir ieškoti galimybių bei siekti naudos iš tų rėmimo programų, kuriomis ji naudojasi. Kita vertus, Lietuva gauna netiesioginę naudą, ji gali naudotis vykdomų tyrimų informacija ar duomenimis, ES rėmimo projektais.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras dr. Povilas Vytautas Žiūkas teigė, jog Lietuva šiuo metu turi du tikslus:
1) gerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo galimybes, stiprinant socialinę sanglaudą bei visuomenės solidarumą, užtikrinant lyčių lygybę ir nediskriminavimo principus;
2) kurti darbo vietas ir naujas galimybes visiems.

Jei šie tikslai Europai yra aktualūs šiandien, tai Lietuvai kokybiškos darbo vietos ir lygios galimybės bus aktualios dar ir antrajame XXI a. dešimtmetyje.

Sausio 14 dienos diskusijoje „Konkurencingos Europos link“ buvo akcentuojamas Europos konkurencingumo skatinimas pasaulio mastu, šioje – buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad auga priešprieša tarp ekonominio konkurencingumo ir socialinio solidarumo. Nelygybę ir skurdą didina ir gilina globalizacija. O juk Europos tikslas yra siekti, kad visi jos gyventojai gyventų apytikriai vienodai ir gerai.

Tačiau grįžkime prie Lietuvos socialinių ir ekonominių raidos tendencijų bei problemų, kurių svarbiausia yra demografinė, dėl žemo ir vis mažėjančio gyventojų ekonominio aktyvumo (pavyzdžiui, per 1998 – 2006 metus Lietuvoje gyventojų ekonominis aktyvumas sumažėjo nuo 72 proc. iki 67,3 proc.), dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, menko socialinės apsaugos finansavimo, dėl žemo ekonominio išsivystymo lygio lyginant su Europa, dėl socialinio nesaugumo, kurio pagrindiniai veiksniai yra nemažėjantis skurdo lygis, socialinė atskirtis ir žemas neįgaliųjų užimtumo lygis. Demografijos problemą aštrina ir aukštas gyventojų, ypač vyrų, mirtingumas, augantis vienišų gyventojų skaičius ir mažėjantis gimstamumas. Jungtinių tautų organizacijos duomenimis optimistiniu variantu Lietuvoje prognozuojamas gyventojų skaičius 2005-2050 m. būtų 3 075 000, vidutiniu variantu 2 565 000, o pesimistiniu – 2 132 000.

Lietuvai 2014-2020 m. socialinės politikos prioritetais liks visiškas užimtumas, didinant darbo našumą ir tobulinant užimtumo kokybę, bei socialinė sanglauda, stiprinant solidarumą ir lygias galimybes. Na o pagrindiniais socialiniais iššūkiais yra ir liks globalizacija (dėl kintančio darbo pobūdžio, poreikio didinti darbo produktyvumą, darbo jėgos migracijos ir socialinės poliarizacijos) ir šeimos pokyčiai (dėl mažo gimstamumo šeimose, kintančios šeimos sandaros, silpstančio solidarumo tarp kartų). Nepamirškime, kad daugiausiai socialinių paslaugų yra suteikiama būtent šeimose!

Lietuva galės sėkmingai susidoroti su tokiais iššūkiais tik efektyviai panaudojusi darbo išteklius, subalansavusi darbo rinką, padidinusi kokybiškų darbo vietų skaičių, daugiau investavusi į jaunimą, modernizavusi socialinės apsaugos sistemą, paskatinusi ir padėjusi darbuotojams lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos poreikių, paskatinusi įmones kurti patrauklesnes darbo vietas, aktyvinti darbuotojų motyvaciją, didinti socialinę atsakomybę, nes tai leistų lengviau spręsti ir aktualias sveikatos apsaugos problemas.

Romalda Baranauskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė akcentavo tai, jog svarbiausia yra išlikti ir būti geros sveikatos, nei ilgai ligotai gyventi. Juk sveikata yra ekonomikos augimo, gerovės kūrimo veiksnys. Sveikatos svarbą akcentuoja ir Lisabonos ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo strategija. EB sutarties 152 straipsnyje numatyta, kad „Žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis“.

Lietuvoje sveikatos sistema susiduria su tais pačiais – demografiniais – iššūkiais. Gimstamumas Lietuvoje sparčiai mažėja, o mirtingumas didėja. Pagrindinės mirtingumo priežastys Lietuvoje yra dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, traumų, nelaimingų atsitikimų, savižudybių, apsinuodijimų. Beje, Lietuvoje gana aukštas ligotumas psichikos sutrikimais, į tai įeina ir narkomanija bei alkoholizmas: 100 000 gyventojų 4 793,1 susirgimų atvejis 2006 m.

Kadangi vyresnio amžiaus gyventojų skaičius nuolat didėja (2050 m. >65 m. gyventojų skaičius Europoje padidės 70 proc., >80 m. – 170 proc.), didės ir išlaidos sveikatos priežiūrai (vidutiniškai išlaidos išaugtų apie 25 proc.). Sumažinti išlaidas galima tik diegiant sveikatos ugdymo visą gyvenimą programas, skatinant ilgiau išlaikyti darbingą visuomenę. Vienu didžiausiu iššūkių Lietuvoje turėtų būti sveiko senėjimo rėmimas.

Be jokios abejonės, yra grėsmių, kurių pavienė šalis tikrai neįveiks. Tai ir pandemijos, biologiniai incidentai, bioterorizmo grėsmė ir klimato kaita. Dėl to šalys turi sugebėti skubiai ir koordinuotai reaguoti į visuomenės sveikatai iškilusias grėsmes.

Dėl spartaus mokslo ir technologijų vystymosi sparčiai kinta sveikatos priežiūros sistema. Sėkmingai išspręsti tokį iššūkį galima tik investavus į sritis, kurio užtikrins konkurencingą ir ekonomiškai tvarią ateitį. Tai ir informacinės ir komunikacinės technologijos, pažangių mokslo i technologijų pasiekimų diegimas, genomiškos, biotechnologijos ir nanotechnologijos diegimas, moksliniai tyrimai.

Nesvarbu kiek ir kokiose programose dalyvaus Lietuvos sveikatos priežiūros institucijos, kaip sugebės pasinaudoti struktūriniais fondais. Svarbiausia yra tai, kad šalis sugebėtų iš savo resursų susidoroti su atsiradusiais iššūkiais ir aktyviai laikytųsi socialinio dialogo principų, kad nepamirštų ir prioritetu iškeltų informacijos ir paslaugų prieinamumą.

Diskusija vyko 2008 m. sausio 28 d viešbutyje „Novotel“, Finansų ministerijos iniciatyva