"Padėkime Žemei - padėkime sau" dalyvių pasiūlymai

Prisipažinsiu - ekologija susidomėjau labai neseniai - daugmaž prieš keturias savaites, kuomet mano mokykloje apsilankė J.V.Paleckis.

Dalyvavusi paskaitoje kartu su bendraamžiais sužinojau daug įvairių dalykų - netgi kaip galima sutaupyti begalę pinigų.

Po paskaitos ėmiau domėtis - kas visgi ta ekologija? Kiek panaršiusi internete radau, jog ekologija - tai mokslas, tirantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, o ekologijos taikymo sritys - gamtos apsauga, žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.

Toliau naršant internete susidomėjau ir ekologišku maistu. Vėliau net nusipirkau paragauti ekologiško pieno tam, kad sulyginčiau jį su "paprastuoju". Supratau, kad man ekologiškas pienas skanesnis, galbūt dėl to, jog žinojau - pienas pagamintas natūraliai. Troškau išmėginti daugiau produktų, tačiau pasiūla mane nuvylė: mūsų parduotuvėse ekologiškų produktų išties labai mažai, o jų ir kainos didelės. Tačiau kaina mūsų neturėtų stebinti juk ekologiški produktai turi daug vitaminų, jie neužteršti cheminėmis medžiagomis, sintetiniais maisto priedais. Produktai yra gaminami iš ekologinio ūkio augalinės ar gyvulinės kilmės žaliavų.

Skaitant daug įvairių straipsnių supratau, kad šiltnamio efektas yra glaudžiai susijęs su ekologija. Nepamirškime, kad ekologija yra ne tik sveikas maistas - tai yra ir aplinkos saugojimas. Šiltnamio efektas tai, kai žemė atspindi apie trisdešimt procentų gaunamo saulės spindulių srauto, likę apie septyniasdešimt procentų yra sugeriama, šildo žemę, atmosferą, vandenynus bei yra energijos šaltinis procesams žemėje. Žemės paviršius sugeria ir nepanaudotą šiluma išsipinduliuojama atgal į atmosferą. Atmosfera, dėl joje esančių infraraudonąjį spinduliavimą sulaikančių šiltnamio dujų, į kosmosą išskiria tik dalį šios energijos. Likusi dalis grąžinama žemės paviršiui. Aš džiaugiuosi, jog žmonės jau stengiasi kovoti su šiltnamio efektu. Realiausias būdas yra, mano manymu, biokuras.

Taip pat siūlomi ir šie būdai : efektyvesnių technologijų vystymai; anglies dujų surinkimas ir saugojimas; natūralių anglies dioksiodo "saugyklų" gerinimas; tikslinga sulfatinių aerozolių, atliekančių vėsinimo funkciją, gamyba; žmonių populiacijos kontrolė; anglies emisijų ribojimasl atmoninės energijos naudojimas; nanotechnologijų taikymas; aplinkosauginis vegetarizmas; atnaujinamos energijos naudojimas (biokuro, vėjo, saulės energijos); "kuro ląstelės"; elektrinių arba hibridinių automobilių naudojimas.

Taip pat esu susižavėjusi ir siūlomu būdu - vegetarizmu. Išties kiekvienas taip galime pradėti nuo savęs, taip padėdami pasauliui. Pasirodo, kad metano dujos žymiai labiau kenkia nei anglies dioksidas, o gyvulininkystė ir metano mažinimas yra vienas iš pagrindinių sąsajų. Pati esu vegetarė, todėl manau, kad galime prisidėti prie šio plano pasauliui gelbėti kiekvienas labai savęs nenuskriausdami.

Lietuvos žmonės prisideda ne tik prie kovos su pasauliniu atšilimu, bet ir su gamtos tarša - jau nuo 1988metų įkurtas Lietuvos Žaliųjų judėjimas, kuris skatina gyventi ekologiškai, stengiasi saugoti mūsų gamtą. Džiugu, kad į Lietuvą "atėjo" mada rūšiuoti šiukšles. Nors ir mažai mūsų mieste rūšiavimo konteinerių, tačiau labai norint įmanoma rūšiuoti. Gaila, kad mano šeima dar nerūšiuoja šiukšlių, tačiau neužilgo mes būtinai prisidėsim prie rūšiuotojų, kai tik persikelsime gyventi į nuosavą namą. Dabar mums sudarytos nepalankios sąlygos rūšiavimui. Net neįsivaizduoju, kur galima rasti artimiausias rušiavimo konteinerius, nors gyvenu Vilniaus centre. Mano manymu, ekologija mano gyvenime daug ką įtakoja, nes noriu, kad tiek mano žemė, tiek mano miestas, ir tiek mano maistas būtų švarus.