"Padėkime Žemei - padėkime sau" dalyvių pasiūlymai

Sveikas gyvenimo būdas nėra toks sudėtingas kaip daugumai mūsų atrodo tai priklauso nuo to kaip mes tausojame gamta ir ką mes pasiimame iš jos be abejo kartu kažką grąžindami  jai.

Saugoti gamtą privalo kiekvienas žmogus, nes tai mūsų ir fizinė, ir dvasinė vertybė. Gamta mums duoda daug gerybių ir vertybių tad pasistenkime atsilyginti jai tuo pačiu.

Viena iš vertybių yra grožis, iš kurio kyla ir sveikatai būdingų savybių, kaip pavyzdžiui: grynas oras, skanūs vaisiai bei sveikatai reikalingos augalinės medžiagos.

Miškai mums suteikia daug laisvės ir džiaugsmo, nes ten vyrauja įvairiaspalvė augmenyja ir daug visokiausių padarelių, kurie suteikia atpalaidavimo, gryno oro ir muzikos skambesio siluetą, bet įsivaizduokime apleistus miškus, kur pamiškės pilnos šiukšlių, kurios pūva ir įra ištisus metų metus. Kokius jausmus ir kokį mums džiaugsmą bei malonumą šiltais vasaros vakarais suteiktų pasivaikščiojimai tokiame miške?  Naturalu, mes pasišlykstėtume savo gamta, pasislykštėtumėte gamtos kvapais ir tai mums sukeltų nemalonių emocijų bei jautraus organizmo žmonėms, tai padarytų įtakos sveikatai. Kaip to išvengti? Ogi labai paprastai: nenaikinkime mus supančios gamtos, o ją tausokime bei mylekime, padekime jai augti ir žaliuoti!

Užtersti gamtą labai lengva, o ją teršdami nuodijame ir patys save. Tuo pačiu “teršiame” ir savo laisvalaikį iškilose ar prie ežero, nes nuo mūsų išmestų ar paliktų šiukšlių kaupiasi pavojingos bakterijos, kurių platintojais patampa visai nekalti maži, mieli miško gyventojai. Kartais net nesuvokiame, kaip mes teršiame savo aplinką, kaip kad pildami į vandens telkinius  atliekas užuot jas pardavę ar net atidavę į perdirbimo fabrikus iš kurių būna pagaminami ekologiški bei naudingi žmogui daiktai ar net medžiagos butiniams darbams. Deja Lietuvoje yra labai mažai vietų, kur superka ar surenka atliekas perdirbimui, net rūšavimo konteinerių nėra labai daug, tik keliuose rajonuose, gyvenvietėse.

Saugoti gamtą kol kas yra labai brangus “malonumas”, matyt tai ir stabdo ekologiškąją gamybą ir ekologiškų produktų pletpojimą bei ekologiškų produktų vartotojų skaičiaus augimą. Pagaminti ekologiškus produktus reikia specialių įrengimų perdirbti atliekom, naudoti nekenksmingas gamtai žaliavas gamyboje. Gamtosaugos tema  yra įvairiausių pasiulymų pavyzdžiui: plastikiniai maišai pirkiniams, kurios galima paversti ekologišku produktu, kuris lengvai, be vargo suyra. Mūsų džiaugsmui, kai kurie prekybos centrai jau ėmesi šio pasiulymo įgyvendinimo.

Dauguma įmonių ir paprastų piliecių naudoja transporto priemones, kurios savo išmetamosiomis dujomis teršia orą, o ką kalbėti apie jaunimą, kuris perka neekologiškus automobilius, dėl didesnių jų kainų. Miestuose ir didmiesčiuose yra labai sausas ir kietas oras, dėl to būna sunku kvėpuoti, nes jis užterštas aglies dvideginiu, kurio pagrindiniai šaltiniai: mašinų išmetomosios dujos ir fabrikų bei gamyklų skleidžiamos dujos. Perdirbant senus automobilius ar juos atiduodant į utelizacijos padalinius, galima sumažinti oro teršalų kiekį keičiant juos į ekologiškesnius - mažo tūrio, o gal net maitinamus elektros baterijom variklius.

Žmogaus sveikata labai svarbi ir brangi. Ją galima tausoti naudojant ekologiškus aliejus gaminamus iš naturalių augalų, maistui naudoti ekologiškus maiso produktus be saldikliu ar skonio reguliavimo medžiagų. Neiškeisti namie gaminto maisto į  “greitąjį” maistą ar  pusfabrikačius.

Aš gamtą saugau, nes ją myliu, suvokiu, kad man ir mano busimiems vaikams bei anūkams teks gyventi tokioje gamtoje, kokią mes susikursime patys. Galiu teigti, jog esu ištikima gamtai, nes: nešiukšlinu, nepilu pavojingų atliekų į miškus ar pamiškes, neteršiu vandens telkinių, kiekvieną pavasari susitvarkau savo vasaros poilsiaviete t.y soda, kurį labai puoselėju kartu su šeima, palaikome jame švarą ir grožį, jei auginu augalus tai juos prižiūriu kruopščiai ir trešiu tik ekologiškomis trąšomis, kai vasarą išvykstu su šeima ar draugais poilsiauti prie ežero ar jūros, niekada neleidžiu jiems šiukšlinti, visad verčiu nunešti savo šiukšles iki artimiausios šiukšledėžės.

Jei kada gyvenime tektų dirbti gamtosuagininke, bučiau labai griežta gamtos sergėtoja. Kabinčiau poilsiavietese plakatus su užrašais, kad neterštų gamtos, jog saugotu gyvūnus, nešiukšintų ur papuola. Kiekvienoje poilsineje pastatyčiau daug šiukšlių rūšiavimo konteinerių, kad atvykę pailsėti žmonės rūšiuotų šiukšles perdirbimui ir atvykę kiti poilsiautojai galėtų toliau džiaugtis švaria, nepriekaištinga, naturalia gamta.

Raginčiau įsteigti gamtos apsaugos burelius į kuriuos būtų priimami visi žmonės, kurie mėgsta ir stengiasi bei nori rupintis gamta. Burelyje būtų užsiimama medelių sodinimu, aplinkos tvarkymu bei priežiūra.

Augančiai naujajai kartai - mažiesiems vaikams - organizuočiau nemokamas vasaros stovyklas, kuriose būtų mokoma, kaip saugoti gamtą, kodėl ją reikia džiaugtis ir kodėl negalima jos teršti.

Išsižadėkime teršalų ir šiukšlių, padarykime pasaulį švaresnį ir mūsų gyvenimas bus sveikesnis bei ilgesnis, aš už ekologija, aš už “ŽALIUOSIUS”!