Kėdainiuose apsilankęs Europos parlamento narys Justas Vincas Paleckis prisipažino per darbo Briuselyje ir Strasbūre metus nenutolęs nuo Lietuvos, dažnai susitinkąs su žmonėmis, aplankąs įvairias vietoves.

Nuo Lietuvos nenutolo

                      „Domiuosi architektūra ir džiaugiuosi galimybe pasivaikščioti po Kėdainių senamiestį – juk tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Kėdainiai gali pasigirti tokiais turtingais senamiesčiais“, – prisipažino J. Paleckis.

                      Tačiau ne tik architektūra mūsų mieste domino Europarlamento narį. J. Paleckis susitiko su Lietuvos žemdirbystės instituto darbuotojais, rajono žurnalistais, dalyvavo susitikimuose kituose kolektyvuose.

                      „Susitikimai su Lietuvos žmonėmis – mano darbo dalis, – teigė europarlamentaras. – Europos parlamentas – „skraidanti“ struktūra. Beveik visi mes kiekvieną savaitę grįžtame į namus. O grįžę dalyvaujame susitikimuose Seime, Vyriausybėje, bendraujame su verslininkais, žurnalistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Nuolat keliauju po Lietuvą, nes būtina pajusti, kuo gyvena mūsų žmonės.

                      Visose išvykose po Lietuvą dalyvauja ir politiko žmona Laima. Ji prisipažino į susitikimus ateinanti kartu su kitais žmonėmis, o ne su vyru ir neprisistatanti greta sėdintiems klausytojams.

                      „Labai įdomu būna išklausyti atvirus, tiesiogiai išsakomus pastebėjimus, – įspūdžiais iš susitikimų dalinosi Laima Paleckienė. – Džiaugiuosi, kad dažniausiai jie būna geranoriški. Neoficialiai bendraudama su žmonėmis galiu duoti patarimų vyrui.“

                      Važiuodami į susitikimus kituose Lietuvos miestuose, Paleckiai būtinai pavežėja pakeleivius, su jais pasikalba apie gyvenimą, džiaugsmus ir problemas, politiką. Tai labai padeda susidaryti išsamesnį šalies gyventojų portretą.

                      Kai įstatymų ir kitų teisės aktų projektai Europarlamente susiję su Lietuva,  parlamentaras balsuoja ne pagal frakcijos, ne pagal Vyriausybės ar Seimo rekomendacijas, o atsižvelgdamas į tai, kas svarbu Lietuvos žmonėms.

Demokratija netobula, bet geriau nėra

                      Europarlamentas ir kitos Europos Sąjungos struktūros neretai kaltinami ilgomis biurokratinėmis procedūromis. J. Paleckis su tokiu vertinimu sutinka, tačiau primena, kad visos procedūros vykdomos pagal patvirtintus reglamentus ir taisykles.

                      „Europos Sąjungą valdo trys pagrindiniai „žaidėjai“, – milžiniškos sistemos valdymą aiškina J. Paleckis. – Stipriausia yra Europos taryba, kurioje – 27 šalių premjerai ar prezidentai. Ten priimami svarbiausi nutarimai konsensuso būdu – turi pritarti visos atstovaujamos šalys. Antroji institucija – Europos komisija, kuri siūlo direktyvas, tvirtinamas taryboje ar parlamente. Neretai trijų institucijų nuomonės nesutampa. Tuomet reikia derinti pozicijas. Mechanizmas iš tiesų sukasi nerangiai ir girgždėdamas, bet tokia yra demokratija – labiausiai nevykusi visuomenės organizavimo forma, bet už ją geresnių nėra.“

                      Parlamente stipriausios trys klasikinės politinės kryptys: socialdemokratinė (atstovaujanti dirbančiųjų, eilinių piliečių interesams), liberalioji (laisvosios rinkos, verslo gynėja) ir konservatoriškoji arba krikščionių demokratų (verslo, tradicinių vertybių parama). Stipriausioji iš šių krypčių formuoja viso parlamento veidą, daro didžiausią įtaką priimamiems sprendimams.

Lietuvos atstovai Europarlamente       

                      Lietuvai šią kadenciją atstovauja trylika narių, išrinktų pagal skirtingų šalies politinių partijų sąrašus. Anot J. Paleckio, visi jie bendrauja, tariasi dėl Lietuvai palankių sprendimų priėmimo.

                      „Šalia sėdinčio kolegos iš Italijos paklausiau, ar jis bendrauja su kitoms partijoms atstovaujančiais jo šalies parlamentarais, – pasakojo J. Paleckis. – Jis atrėžė, kad su tais kvailiais niekad nebendraus...“

                      Tarp Lietuvos atstovų tokios takoskyros nėra, tačiau bendraujama dažniausiai oro uostuose skrendant į Strasbūrą (dalis parlamento posėdžių vyksta šiame Prancūzijos mieste) ar Vilnių.

                      Lietuvoje išrinktų europarlamentarų susitikimai pas Lietuvos ambasadorių prie ES Rytį Martikonį vyksta maždaug kartą per mėnesį ar rečiau.

                      „Manau, kad ne visi Lietuvai atstovaujantys europarlamentarai pakankamai aktyviai dirba, atiduoda visas jėgas darbui, atstovavimui šaliai“, – vertina didelę patirtį tarptautinėje politikoje turintis socialdemokratas.

Svarbi institucija

                      Lietuvoje nedaug žinome apie 27 šalis vienijančio ir atstovaujamo parlamento darbą. Gal jis nėra mums labai svarbus?

                      J. Paleckis nesutinka su tokia nuomone: „Trys ketvirtadaliai mūsų Seimo priimamų įstatymų yra ES dokumentų pritaikymas. Savarankiški mūsų dokumentai sudaro tik apie 25 procentus Seimo darbo. Todėl esame suinteresuoti, kad iš Europos ateitų kuo kokybiškesni įstatymai, direktyvos, kad Lietuvos pozicija juose būtų kuo geriau atstovaujama.“

                      Parlamentaras pripažįsta, kad dvylika (tiek Lietuvos atstovų bus naujame parlamente) ar trylika narių negali daryti didelės įtakos, tačiau galima ieškoti savo pozicijos rėmėjų, sąjungininkų.

Dėmesys aplinkosaugai

                      Europos parlamente yra 24 komitetai pagal veiklos sritis. Kiekvienas parlamentaras pasirenka narystę viename pagrindiniame komitete ir gali dalyvauti kito (vadinamo pakaitiniu) veikloje. J. Paleckio pagrindinis komitetas yra Užsienio reikalų, o pakaitiniu jis pasirinko Aplinkosaugos, vartotojų teisių apsaugos ir piliečių teisių komitetą. Lietuvai atstovaujantis europarlamentaras tapo dar ir Klimato kaitos komiteto nariu.

                      „Europos parlamentas klimato kaitą įvardino kaip svarbiausią šio laikmečio problemą, – savo apsisprendimą tapti dar vieno komiteto nariu aiškino J. Paleckis. – Lietuvoje apie tai kol kas per mažai kalbama.“

                      Rūpestį klimato kaitos problemomis J. Paleckis gali iliustruoti šiais metais išleista knygele „Žaliasis kodeksas“. Joje aiškiai ir paprastai pristatomos klimato kaitos keliamos grėsmės ir duodami praktiški patarimai, kaip kiekvienas gyventojas gali padėti aplinkai, kad jo veikla ir gyvenimas kuo mažiau ją terštų. Beje, tausoti aplinką, J. Paleckio teigimu, naudinga ekonomiškai – taupydami elektros, šilumos energiją, vandenį ir kitus išteklius kartu taupysime šeimos biudžeto pinigus.

                      „Kiekviena šeima, tausodama aplinką ir taupydama gamtos resursus, per metus gali sutaupyti apie tris tūkstančius litų“, – tikina aplinkosaugos klausimais besirūpinantis europarlamentaras.

                      Parlamentaro internetinėje svetainėje www.paleckis.lt vyksta konkursas „Padėkime Žemei – padėkime sau!“ J. Paleckis laukia pasakojimų ir pasiūlymų, kaip galima draugiškai sugyventi su gamta, kaip mažiau teršti ir daugiau taupyti.