Straipsniai ir interviu

Europarlamentaras Vincas Justas Paleckis bebaigiantis kadenciją Europos Parlamente pirmąkart  lankėsi Kėdainiuose. Susitikęs su mokslininkais Lietuvos žemdirbystės institute Akademijoje, užsuko į Kėdainių laikraščių redakcijas, susitiko su Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos bendruomene.

Jausti gyvenimo pulsą

-         Yra mano giminių Akademijoje, į kurią dažnai atvažiuoju, bet Kėdainiuose su oficialesniu vizitu - pirmąkart, - sakė europarlamentaras susitikime „Kėdainių garso“ redakcijoje. - Kėdainiai pasirodė jaukus, gražus, su įdomia architektūra miestas, kur tikrai malonu atvažiuoti.

Būdamas europarlamentaru V. J. Paleckis sako aplankęs beveik visus Lietuvos rajonus, išskyrus Šilalę, Biržus ir Rokiškį. Bet iki kadencijos pabaigos (šių metų birželio - I.M.) planuoja pabuvoti ir ten.

-         Iš tokių susitikimų labai daug pasisemiu, - įspūdžiais dalijosi svečias. - Susitikimuose visąlaik pabrėžiu, jog Europos parlamentas yra ypatingas - skraidantis parlamentas. Kiekvieną pirmadienį parlamentarai suvažiuoja, suskrenda iš visų 27 valstybių - Europos sąjungos narių - į parlamentą. O kiekvieną ketvirtadienį visi išvyksta į savo šalis, kad neatitrūktų, jaustų gyvenimo pulsą savo šalyje ir priimdami sprendimus vadovautųsi ne tik parlamento frakcijos ar savo šalies Vyriausybės rekomendacijomis. Parlamentaras yra laisvas balsuoti pagal sąžinę, jausdamas savo šalies žmonių nuotaikas.

Būti ar nebūti GMO?

-         Susitikime su mokslininkais Akademijoje, vienas iš klausimų turbūt buvo apie genetiškai modifikuotus produktus (GMO - I.M.)? Teko girdėti, jog ES žada neleisti valstybėms pačioms pasirinkti, „įsileisti“ juos į savo laukus ar ne.

-         Nuomonių įvairovė buvo tokia didelė, jog buvo nutarta šio sprendimo priėmimą palikti kitai kadencijai. Pats ruošiau pranešimą apie tai ir labai įsigilinau. Iš esmės ES pozicija yra tokia, kad valstybė gali pati pasirinkti, nėra jokių didelių privalomų dalykų. Mūsų  Baltijos valstybės, Vengrija, Austrija, Graikija, Kipras yra smarkiai nusistačiusios prieš genetiškai modifikuotus produktus. Tuo tarpu tokios svarbios valstybės kaip Didžioji Britanija, Ispanija, Rumunija, Čekija, iš dalies Lenkija yra už tai, kad juos naudoti ir plėsti jų naudojimą. Yra argumentų labai svarių ir už vieną ir už kitą poziciją.

Svarbu ir tai, kad visuomenės nuomonė yra prieš genetiškai modifikuotus produktus. Apie 70 proc. ir Lietuvos ir ES gyventojų su nepasitkėjimu žiūri į juos. Tačiau problema ta, kad nėra svarių medicininių mokslinių įrodymų, jog jie kenkia, bet nėra įrodymų, kad ir nekenkia. Kalbant apie tai šiandien Akademijoje irgi buvo labai įvairių nuomonių.

Krizė Europoje

-         Aktualiausias šių dienų klausimas - finansinė krizė. Kaip Europarlamentas į tai žiūri ir kokie žingsniai ten daromi?

-         Kaip ir visais kitais klausimais ten yra nuomonių pasidalinimas. Dešinieji siūlo vienus receptus, kairieji - kitus, liberalai - dar kitus. Bet reikia pripažinti, kad Europos parlamente yra sutarimas, jog reikia didesnio valstybių įsikišimo, didesnio valstybės reguliavimo ypač finansų, visų tų nekilnojamojo turto „burbulų pūtimo“ procesų, kad nebebūtų, kaip iki šiol - žmonės, apimti pinigų troškulio, ieško tik pelno. Viskas subliūkšta ir nukenčia labiausiai tie, kurie niekuo neprisidėjo, kad ta krizė atsirastų. Nukenčia skurdžiausiai gyvenantys ir tai yra didelė neteisybė.

Sutaria pagrindinės frakcijos ir dėl to, jog reikia sukurti specialią finansinę instituciją (kas po Londono susitikimo ir bus padaryta), kuri kontroliuos bankus, draudimo kompanijas. Dar vienas svarbus dalykas - „pastatyti į vietą“ mokestinius rojus. Tokius kaip Šveicarija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Andora, Virdžinijos salos, kur sukasi pasakiški nelabai švarūs pinigai. Londone nutarta, kad ten jau būtų įvesta kontrolė.

Kur blogiausia?

-         Jūs žinote situaciją Europoje. Kokia šalis dabar yra prasčiausioje padėtyje?

-         Vengrija, Latvija, Rumunija, Bulgarija yra dar prastesnėje padėtyje nei Lietuva. Nors ir mes netoli jų. Iš senųjų  ES šalių - Airija, kur biudžeto deficitas yra 13 procentų. Jei ne dalyvavimas ES ir eurozonoje, Airiją jau būtų ištikęs Islandijos likimas. Islandijoje, kaip žinote, defoltas, valiuta devalvuota daugiau nei 20 procentų, Vyriausybė krito.

Europoje dabar jau yra 17 milijonų bedarbių. Metų pabaigoje bus apie 25 milijonus, jei nebus mesta papildomai pinigų darbo vietų išlaikymui ir naujų kūrimui. Mano pastebėjimu Lietuva šiuo atžvilgiu išsiskiria į neigiamą pusę. Pas mus labai daug kalbama apie biudžeto deficito sumažinimą, bet per mažai kalbama ir daroma dėl darbo vietų išlaikymo ir kūrimo.

-         O kurias šalis krizė palietė mažiausiai?

-         Iš naujųjų ES narių geriausia padėtis yra Slovakijoje. Ten ekonominis augimas yra, nepaisant to, kad visur jis krenta. Palyginus nebloga padėtis Lenkijoje ir Čekijoje. O iš senųjų ES narių stabiliausia padėtis yra Skandinavijos šalyse.

Ten, kur buvo daromos reformos „šokoterapija“, negalvojant apie socialines pasekmes, padėtis dabar blogiausia. O ten, kur reformos daromos atsargiau, galvojant, kaip jos paveiks  silpniausius - pensininkus, jaunimą, neįgaliuosius - kur buvo socialinės garantijos geresnės, ten padėtis ir dabar geresnė. Keista, kad pas mus konservatoriai padidino mokesčius, tokioje padėtyje, kai krenta gamyba, silpsta ekonomika. Tokioje situacijoje tai padaryti buvo labai lengvabūdiška.

Silpnos profsąjungos - žemas gyvenimo lygys

-         Kaip jūs vertinate PVM lengvatų panaikinimą Lietuvoje. ES lyg ir skatina PVM lengvatas?

-         Tai buvo žingsnis prieš srovę. Beveik visose kitose valstybėse žengiama kita linkme. Manau, kad tikrai padaryta klaida. Galbūt ne visose srityse reikėtų grąžinti PVM lengvatas, bet kai kuriose - tikrai, jau nekalbant apie knygų leidybą, spaudą. Na, o faktas, kad surenkama pinigų mažiau į biudžetą, kad atsirado vos ne milijardinė „skylė“ rodo, kad tikrai buvo nepaskaičiuota, nepasitarta ir daryta su  įsitikinimu: „mes visada teisūs“.

Yra dar vienas svarbus dalykas - gyvenimo lygys žemas tose valstybėse, kur silpnos profesinės sąjungos. Lietuvoje 12 procentų žmonių yra profesinių sąjungų nariai, kai ES vidurkis yra 40-50 procentų. Šalyse, kur aukščiausias gyvenimo lygys, tas procentas yra 50-60. Kai profsąjungos silpnos, daryk ką nori, nes  Vyriausybė nejaučia spaudimo. Nesenai buvau susitikęs su vienu iš profsąjungų vadovu, jie sako, kad akmenys į Seimo langus yra bjaurus dalykas, bet tik po to valdžia pradėjo su mumis kalbėtis.

Skolintis ar nesiskolinti?

-         Jus - europarlamentarus - galima pavadinti Europos valdžia. Tai gal galite pasakyti prognozes, kiek mes dar krisim, jau sustosim ar pradėsim kilti?

-         Gera žinia buvo, kad  praėjusią savaitę Londone įvyko didžiųjų valstybių vadovų susitikimas. Kad tarptautinis valiutos fondas gauna papildomai pinigų padėti tokioms valstybėms kaip Latvija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ar Lietuva, jeigu paprašys.

Po Londono susitikimo galima numanyti, kad pasaulinis ekonomikos atsigavimas gali prasidėti anksčiau nei buvo tikimąsi. Bet šie metai, gal dar ir kiti, bus nepaprastai sunkūs. Ir psichologiškai bus sunku. Nes mes visgi įpratom, kad gyvenimas palaipsniui gerėjo. Aš vis pakalbėdavau su kolegomis iš Vengrijos. Ten jau penkeri-šešeri metai, kaip gyvenimas blogėja - ekonomikos augimas vos 3 - 1 procento, infliacija 7 - 8 procentai. Ten žmonės prie to pripratę. Mes - ne.

-         Bet mūsų Vyriausybė  tvirtina, kad nereikia skolintis iš tarptautinio valiutų fondo, nors verslininkai sako, jog reikia. Tai kaip dabar bus?

-         Manau, vistiek teks prašyti paskolos. Tik bijau, kad tai nebūtų padaryta per vėlai - kai pinigai jau bus išdalinti. Būtent dabar reikia gelbėti tą verslą, kuris žūsta. Po pusmečio jau gali būti vėlu.

Sąžiningai dirba ne visi

-         Lietuvai europarlamente atstovauja 13 parlamentarų. Teko girdėti, kad na ne visi europarlamentarai rimtai dirba. Kiek, jūsų pastebėjimu, kolegų tuos penkerius metus dirbo nuoširdžiai?

-         Žurnale „Veidas“ buvo sakyčiau gana objektyvus straipsnis, kur susumuoti europarlamentarų darbo rezultatai. Pagal juos  Danutė Budreikaitė, Margarita Starkevičiūtė, Laima Andrikienė ir aš esam vieni stropiausių. Netoli dar Vytautas Landsbergis. Na man atrodo, kad „plėšėsi“, stengėsi  keturi-penki žmonės. Vidutiniškai dirbo - dar trys-keturi. Na ir dar trys-keturi gyveno tikrai per lengvą gyvenimą.

-         Važinėdamas po Lietuvą kokį žmonių vertinimą europarlamentarų atžvilgiu jaučiate?

-         Sakyčiau žymiai palankesnį nei Seimo narių. Tai rodo ir oficiali statistika. Jei Seimo reitingas yra tarp 3 ir 6 procentų, tai Europos parlamentarų - 50 procentų. Bet aš pabrėžiu, kad žiniasklaida turi kontroliuoti ir Europos parlamento narius. Labai dažnai rašoma apie netinkamą Seimo narių elgesį, neaktyvumą,  kvailus pasiūlymus. Taip žurnalistai turėtų daryti ir apie europarlamentarus.

-         Lietuvoje artėja Prezidento rinkimai. Kokios jūsų prognozės?

Gerai pažįstu kandidatę Dalią Grybauskaitę ir tikrai ją vertinu. Manau, kad tai bus stipri kandidatė. Bet matau pavojų, kad turėsim du premjerus. Ji, kaip ir Algirdas Mykolas Brazauskas, būdama ne prezidentinio, o premjerinio tipo politikė, norėtų valdyti visą ekonominę-finansinę pusę. O prezidentu būti reikia mokytis, jis turi vienyti, gražiai kalbėti, skleisti geras idėjas, nors turi ne tiek daug galių jas įgyvendinti. Čia gali būti toks prieštaravimas. Ji yra  gan kieto charakterio, kas iš esmės yra gerai, bet kartais ji turi per didelį savąjį „aš“. Manau, kad rimtos varžovės rinkimuose jai bus kitos moterys kandidatės. Iš vyrų kandidatų be abejo stipriausias bus Algirdas Butkevičius. Jo pliusas, kad jis irgi stiprus ekonomistas, kad irgi yra „švarus“, rimtas žmogus. Palyginus jį su Dalia Grybauskaite, jis labiau linkęs į kompromisus. O tai yra didelis pliusas būtent šitame poste