2004-ųjų vasarą pirmą kartą kaip visateisiai nariai dalyvavome Parlamento sesijoje, o iki naujųjų EP rinkimų 2009-aisiais, vyksiančių tarp birželio 4 ir 7 dienos, liko mažiau nei metai. Seimui pasistengus, šie rinkimai sutaptų su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų data, o tai leistų sutaupyti pinigų ir padidinti rinkėjų aktyvumą.
Jeigu reikėtų vienu sakiniu apibūdinti šį ketverių metų kelią, pasakyčiau taip: iš "skraidančio Parlamento" perspektyvos gauni galimybę giliau įsižiūrėti į savo šalį, Europą, visą pasaulį ir bent milimetras po milimetro keisti juos į gerąją pusę.
Kai buvau išrinktas į Europos Parlamentą, vienas jo senbuvių ir ryškiausių narių vokietis Jo Leinenas man sakė: "Nesistenk aprėpti visko. Koncentruokis į kelis dalykus ir atkakliai stumk juos pirmyn. Lašas po lašo ir akmenį pratašo".
Tai buvo teisingas patarimas. Nors savo frakcijos pavedimu plenarinėse sesijose esu kalbėjęs 120 kartų įvairiausiomis temomis, pateikiau 66 labai skirtingus raštiškus klausimus Europos Tarybai, Europos Komisijai ir daugybę kartų žodinius, dalyvavau rengiant ir svarstant daugybę direktyvų bei rezoliucijų, balsavau apytikriai 100 tūkstančių kartų (sąrašą būtų galima toliau tęsti), per visus tuos metus be paliovos šaudžiau į kelis taikinius.
Vizos keliaujant į JAV naujųjų Europos Sąjungos šalių piliečiams turi būti panaikintos! Išsiplėtus Šengeno erdvei nestatykime finansinės ir biurokratinės sienos tarp naujųjų šalių ir Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Pietų Kaukazo valstybių! Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas su kaimynine Kaliningrado sritimi privalo būti ir ES dėmesio centre! Protų ir rankų nutekėjimas iš naujųjų ES šalių į senąsias neturi tapti joms labdara, patiriamus nuostolius reikia sąžiningai finansiškai kompensuoti! Apribojimai naudoti ES struktūrinių fondų lėšas gyvenamiesiems namams apšiltinti turi būti sumažinti arba panaikinti, nes renovavus būstus taupomi resursai, kovojama su klimato kaita, pagaliau piliečiai mažiau pinigų išleidžia šildymui!
Kai kas paklaustų, o kodėl nešaudyta į grynai lietuviškus taikinius? Atsakymas paprastas: problemos, aktualios tik Lietuvai, Parlamente daugumos balsų negaus. Minėti taikiniai svarbūs daugeliui šalių ir ypač Lietuvai. Pasitelkęs kolegas organizavau Europos Parlamento delegacijų keliones, seminarus ir konferencijas tomis temomis. Ir, žinoma, parlamentaro duona – kalbos, paklausimai, rezoliucijos, parašų rinkimas – nukreipti būtent į tuos taikinius. Kai kuriose srityse nuolatinis šaudymas jau duoda rezultatų.
Viena iš ketverių metų darbo Europos Parlamente išvadų: veikti taip, tarsi būtum Lietuvos ambasadorius Briuselyje ir kartu Europos ambasadorius Lietuvoje. Tą savaitės dalį, kai dirbi Briuselyje arba Strasbūre, gini savo valstybės interesus, neužmiršdamas ir visai Europai bendrų reikalų, o namie stengiesi Europos naudai, jokiu būdu nepamiršdamas savo šalies piliečių bėdų.
Manau, į geografinį Europos centrą turime perkelti dar daugiau Europos. Ir ne bet kokios, o socialdemokratinės Europos, kai padedama atsiliekančiai nuo bendro lygio šaliai ar regionui, kai tankus socialinės rinkos tinklas neleidžia silpnesniam nugrimzti į dugną, kai kuriant palankias sąlygas darbdaviui tvirtai apginamos dirbančių žmonių teisės.
Šie principai ypač aktualūs dabar, kai pasaulyje, Europoje, Lietuvoje jaučiame atsiritant ekonominių ir socialinių sudėtingumų bangą. Ji neturi užlieti tų, kuriems sunkiausia – pensininkų, neįgaliųjų, gaunančių minimalų uždarbį žmonių, jaunų šeimų.
Apklausos liudija, kad 75 proc. Lietuvos piliečių pasitiki Europos Sąjunga. Tai reiškia, kad jie nori solidaresnės, teisingesnės ir tvirtesnės Europos Lietuvoje.
