Komentarai „Veide“

Neapolis dūsta po šiukšlių krūvomis ir kyla į kovą. Ne su šiukšlėmis, o su romais. Neapoliečiai suniokojo ir sudegino lūšnynus, kuriuose jie glaudėsi. Valdžia tyli. Bet dauguma audringai ploja. 70 proc. italų už tai, kad romus reikia išvyti.

Tai pavyzdys, kiek daug žmonių gali suvilioti dešinieji ekstremistai. Danijos parlamente jie mėgina prakišti įstatymą, draudžiantį danų santuokas su kitataučiais. Čekijoje – ne mažiau drastišką, nurašytą nuo nacių: sterilizuoti romus! Vokietijoje neonaciai niokoja ir degina namus, kuriuose įsikūrę turkai. Šiame fone skustagalvių eitynės Gedimino prospektu ir kirčiai tamsiaodei Bernin atrodo kukliai. Tačiau kryptis juk ta pati.

Europos Parlamento Socialistų frakcijoje, susirinkę Drezdene, diskutavome apie dešiniojo ekstremizmo pavojus. Būtent čia, Saksonijos žemėje, pasivadinę nacionaldemokratais neonaciai surinko beveik 10 proc. balsų per vietinius rinkimus. Čia, Vokietijoje, prieš dvidešimt metų buvo uždrausta neonacių laisvoji darbininkų partija. Tačiau jos struktūros, lyg ir popso, mados, sporto klubai, veikia ir dabar. Tad draudimai nepadeda.

Daugelyje ES šalių įsibėgėja ekstremistiniai judėjimai ir partijos, jų sukarintos grupuotės. Jų ideologija – nekenčia kitataučių, netoleruoja kitų religijų, ypač musulmonų, jiems nepriimtina ES. Jų aukomis dažniausiai tampa žydai, romai, atvykėliai iš kitų žemynų, ypač juodaodžiai, neįgalieji, homoseksualai, benamiai, kovotojai su rasizmu ir nacionalizmu. Dešinysis ekstremizmas maitinasi vis didesne etnine įvairove Europoje, antiislamistinėmis nuotaikomis, nusivylimu demokratija ir globalizacija, kapitalizmo kuriama nelygybe.

Drezdene diskutavome, kaip užkirsti kelią ekstremistų maršui. Gyvenimo lygio kilimas? Bet juk turtingoje tolerancija garsėjusioje Olandijoje ekstremistinės partijos tampa parlamentinėmis. Dešinysis ekstremizmas padėjo grįžti į valdžią – jau trečią kartą – liūdnai pragarsėjusiam Silvio Berlusconi. Jo partija balansuoja tarp populizmo ir ekstremizmo. Pats premjeras, turtingiausias Italijos žmogus, valdantis didžiausią žiniasklaidos imperiją, tapo oligarchinės valdžios simboliu.

ES valstybės turėtų daugiau koordinuoti savo veiksmus prieš ekstremistus, griežtinti įstatymų galią turinčius teisės aktus. Neseniai priimtoje EP rezoliucijoje demokratinės politinės jėgos raginamos atsisakyti bendradarbiavimo su rasistinėmis ir ksenofobinėmis partijomis. Politikai ir valstybės tarnautojai privalėtų susilaikyti nuo pareiškimų, skatinančių neapkęsti grupių ar asmenų dėl jų rasės, kilmės, tikėjimo, negalios, lytinės orientacijos ar pilietybės. Socialistų frakcijos pirmininkas Martinas Schulzas Drezdene pabrėžė: socialdemokratai privalo aštriai reaguoti, kai nusižengiama tolerancijai, kai stambios firmos pažeidžia demokratijos principus.

Baltijos valstybėse, kitaip nei Saksonijoje, tenka kovoti su nematomu priešininku – Lietuvoje nėra dešiniųjų ekstremistinių partijų, kurios galėtų pretenduoti į parlamentarų kėdes. Tačiau nuotaikų, atitinkančių tas idėjas, rasistinių, kraštutinių nacionalistinių ir ksenofobinių apraiškų nestinga. Lietuvoje ekstremistų vietas pretenduoja užimti populistinės partijos, kurios, reikia pripažinti, atvirai nesikėsina išardyti demokratinių struktūrų. Į dešinįjį ekstremizmą stumia socialinis pažeidžiamumas, abejonės dėl geros ateities Lietuvoje, pagaliau baimė dėl tautos egzistavimo. Jau greitai 20 metų, kai šalies gyventojų skaičius vis mažėja. Lietuvių darbo vietas vis dažniau užima atvykėliai iš kaimyninių ir tolimesnių valstybių, tai didina įtampa visuomenėje ir purena dirvą ekstremizmui.