Straispniai interneto dienraštyje "Bernardinai.lt"

Lietuvos žiniasklaidoje vis karščiau verda priešrinkiminės aistros. Nors rinkiminė agitacija rėžia ausis ir akis, politikų pasisakymai ir pažadai tampa vis radikalesni, tačiau tai, regis, jau nieko nestebina, juk iki rinkimų į Seimą liko tiek nedaug laiko.

Vis dažniau politikai, apžvalgininkai ar žurnalistai užsimena ir apie artėjančius prezidento rinkimus. Svarstoma, kas būtų tinkamiausias pretendentas į šį postą, spekuliuojama galimų kandidatų pavardėmis, samprotaujama, kaip išrinkus naują prezidentą keistųsi šalies politinis kursas ir pan.

Ko gero nevertėtų stebėtis, kad nacionaliniai rinkimai tradiciškai prikausto visuomenės ir viešosios erdvės veikėjų bei politikų dėmesį, tačiau įsitraukus į savųjų rinkimų aistras neretai pamirštama, kad Lietuvai tapus ES nare kas penkerius metus įsipareigojome demokratiškai išrinkti Lietuvos  atstovus į Europos Parlamentą.

Artimiausi rinkimai į šią instituciją vyks 2009 m. birželio mėnesį, ir Lietuvoje jie veikiausiai bus sujungti su Prezidento rinkimais. Pagrįstai tikimasi, kad tai padės padidinti rinkėjų aktyvumą, užtikrinti, kad renkant šią kiek toliau nuo kiekvieno iš mūsų esančią, tačiau ne mažiau svarbią demokratinę instituciją, kuo daugiau žmonių pareikš savo nuomonę. Iki šių rinkimų liko daugiau nei pusmetis, todėl veikiausiai nereikia stebėtis, kad apie juos kol kas kalbama labai mažai, o partijos visas jėgas atiduoda Seimo rinkimams.

Europinės partijos vis dėlto gyvena savu ritmu ir jau ima intensyviai ruoštis artėjantiems rinkimams. Štai rugsėjo mėnesį antroji pagal dydį Europos Parlamento socialistų frakcija (PES) suruošė išvažiuojamąjį biuro ir nacionalinių delegacijų vadovų posėdį Vilniuje. Trisdešimt europarlamentarų Lietuvos sostinėje kartu su ekspertais aptarė pasiruošimą EP rinkimams, kuriuose 217 narių turinti frakcija kelia sau pačius aukščiausius tikslus t.y. turėti daugumą EP.

Taip pat buvo surengta ir atvira diskusija, kurioje svečiai su Lietuvos socdemais, profsąjungų atstovais, politologais, nevyriausybinių organizacijų atstovais bei žurnalistais diskutavo patrauklių darbo vietų kūrimo politikos klausimais, aptarė migracijos ES iššūkius, o taip pat kitas ES ir Lietuvai aktualias socialines problemas.

PES pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) konferencijoje sakydamas kalbą pabrėžė, kad prieš 10 metų iš 15 ES valstybių 13-koje valdė kairiosios partijos. Dabar atslinko kitokia banga: iš 27 šalių tik septyniose prie valdžios vairo stovi socialdemokratai, socialistai ar leiboristai. Todėl natūralu, kad partija rūpinasi ne tik savo sėkme EP rinkimuose, bet džiaugiasi ir nacionalinių socialdemokratų partijų pergalėmis atskirų šalių rinkimuose. Nes, pasak M.Šulco, tos šalys, kurios renkasi socialdemokratinį kelią ir parodo pasitikėjimą šia politine kryptimi, prisideda prie galimybės lengviau išspręsti itin aktualias socialines problemas aukštesniu, Europos lygiu ir taip pasiekti dar daugiau žmonių, kuriems tas sprendimas aktualus.

Frakcijos pirmininkas baigdamas kalbą taip pat teigė, kad PES frakcijos siekiai turėti daugumą EP neatrodo utopiniai dar ir dėl to, kad dabartinė Europos politinė darbotvarkė kaip niekad persunkta svarbių ir skubių ekonominių ir socialinių klausimų, į kuriuos dešinieji atsakyti geba vis sunkiau. Darbo jėgos judėjimas, smulkaus kapitalo įmonių išlikimas globalizacijos sąlygomis, dirbančiųjų orumo užtikrinimas, pasaulinės ekologinės problemos – tai klausimai, kuriuos išspręsti padėtų ne dar radikalesnis kapitalizmo įsitvirtinimas, o būtent socialiniu teisingumu ir atsakomybe grįstas požiūris į žmones ir jų problemas. „Todėl socialdemokratai turi parodyti, kad žmonių problemos jiems rūpi“ – reziumavo Europos Socialistų Partijos grupės pirmininkas.

Surengtoje konferencijoje detaliau aptartos tiek Lietuvai, tiek ir kitoms ES valstybėms svarbios emigracijos, protų nutekėjimo, patrauklių darbo vietų kūrimo temos. PES frakcijos nariai iš Airijos, Ispanijos, Lietuvos ir kitų valstybių pristatė ne tik savo šalių patirtį, bet ir konkrečius veiksmus ir siūlymus, kuriuos frakcijos nariai pateikė Europos institucijoms.

Nors akivaizdu, kad universalių, visoms 27 šalims tinkamų, problemų sprendimo receptų nėra, dalijantis patirtimi buvo mėginama ieškoti konstruktyvių išeičių, kurios sudarytų galimybes po rinkimų imtis realių veiksmų, vedančių didesnio socialinio teisingumo link.

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų frakcija

Bernardinai.lt