Europos Parlamento nario
Justo Paleckio biuras Vilniuje: | Justas Paleckis. "Miestas be spjaudančių pabaisų" (2008 09 20) (2008 09 20)
Priešpaskutinis rugsėjo sekmadienis, Briuselis. „Ir be automobilių galima išgyventi!“ – reklaminiai užrašai ant autobusų, tramvajų, metro stotelėse skelbia jau penktus metus rengiamą dieną be automobilių Europos Sąjungos sostinėje.
"Klimato kaita tavo rankose, važiuok dviračiu, viešu transportu, dalinkis automobiliu!" - didžiulės raidės rėkia ant Europos Komisijos pastato sienos. Nuo 1998 metų Komisija kasmet ragina Europos Sąjungos miestelėnus bent vienai dienai pamiršti automobilius. Į Komisijos kvietimą kiekvienais metais atsiliepė vis daugiau ir daugiau Europos Sąjungos miestų, šiemet jų sąrašas išaugo iki 1 153.
Briuselio centras visai nepanašus į vakarykštį. Plačiausiose gatvėse lėtai pravažiuoja (maks. 30 km/val. greičiu) vienas kitas taksi, autobusas ar automobilis su specialiu leidimu. Visur karaliauja pėstieji, sukasi dviratininkų spiečiai, populiarūs ir riedučiai, paspirtukai.
Keista – išgirsti jau seniai milijoniniame mieste pamirštus kaimiškus garsus. Čiulba paukščiai, šaižiai rėkia papūgėlės, girdi žingsnius kitoje gatvės pusėje, vaikų krykštavimus tolimame parke, trakšteli dviratininko perjungiama pavara. Tik dabar supranti, kaip tyliai važiuoja naujieji aukštųjų technologijų prikimšti Briuselio tramvajai.
Viešasis transportas dirba sutankintu grafiku. Komposteriai užklijuoti – miesto gyventojai ir svečiai važiuoja nemokamai.
Daug kur už simbolinį mokestį galima išsinuomoti dviratį, bet tik pateikus asmens dokumentą ir kreditinės kortelės duomenis. Dviračiuose įmontuoti elektroniniai lustai, fiksuojantys važiuotojus ir padarytus defektus (kokia lengvabūdiška, švelniai tariant, buvo „oranžinių dviratukų“ akcija Vilniuje...).
Nuo 9 ryto iki 19 valandos į 160 kvadratinių kilometrų plotą automobiliai buvo neįleidžiami. Briuselio svečiai, nežinoję apie šią akciją, prie miesto ribos buvo pasitikti mandagiais kvietimais persėsti į visuomeninį transportą arba aplenkti miestą. Policija ir bendruomenės išvakarėse išdavinėjo leidimus lėtai važiuoti per miestą – jų prireikė tik 25 tūkstančių milijonui gyventojų. Briuselio transporto ministras Paskalis Smetas pažadėjo, kad ateityje tokią dieną į centrinius kvartalus jau nebeįvažiuos niekas.
Briuselio valdžia išmoningai kovoja su oro užterštumu, triukšmu ir stresu, kuriuos sukelia automobiliai. Startuoja akcija „Atsisakyk automobilio numerių!“. Briuselietis miesto valdžios kviečiamas parduoti ar perleisti kitam automobilį, o už grąžintą numerį gauna paketą lengvatų. Tai ir grynieji dviračiui įsigyti, ir nemokami metiniai bilietai viešam transportui bei mašinų nuomai (specialiuose aikštelėse galima išsinuomoti automobilį ir palikti jį kitose).
Tą dieną virš miesto pleveno šventės dvasia. Juk briuseliečiams pavyko išsiveržti iš kasdieninės rutinos, kuri siejama su automobiliu arba būtinumu bėgti nuo jų. Juk pavyko ištremti arba bent priversti lėtai šliaužti tas išmetamąsias dujas spjaudančias pabaisas, be kurių jau nebeįsivaizduojame gyvenimo. Bet išmokti apsieiti, jei tik galima, be jų – ne tik didelis menas, bet vis įsakmesnė būtinybė.
Ar tą dieną Briuselyje nešmėžavo automobiliai be specialaus leidimo? Tokių pasitaikė. Bet jų vairuotojai jautėsi nesmagiai. Nes jie pagaudavo ne tik smerkiančius žvilgsnius. Pažeidėjus jaunimas palydėdavo šaižiu švilpimu.
Labai norėčiau, kad, piešdamas šį vaizdelį, kurį mačiau pernai, vietoj žodžio Briuselis galėčiau įrašyti Vilnius ar Panevėžys, Klaipėda ar Kaunas... Pasistenkime - viskas priklauso nuo mūsų pačių.
Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų frakcijos Lietuvos delegacija.
Bernardinai.lt | 2012 12 25 Haai | | LAI TEBŪNA GAL IR ILGOKAS ATSAKYMAS Į JŪSŲ PUIKIUS ŽODŽIUSGal kartais teko girdėti, apie Billi Grem‘o dterkus dalyvavimą pokalbių laidoje, kurio pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios teroristinis aktas JAV.Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti?Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko. Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų?Prisiminkime…Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O‘Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme: „Gerai“.Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (Knygos, kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save!). Ir mes tarėme „Gerai“.Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes pakenksime jų mažoms asmenybėms – mes galime pakenkti jų savigarbai (Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: „Jis specialistas ir žino, apie ką kalba“. Taigi, ištarėme „Gerai“.Po to kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo, žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme „Gerai.Po visko kažkas pasakė: „Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams“. Ir mes atsakėme „Gerai“.Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: „Berniukai visada yra berniukai ir visada tuo užsiėminės. Taip kad, duokime mūsų sūnums tiek prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo mokykloje“. Ir mes atsakėme „Gerai“.Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje.Tada kažkas pasakė: „Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio vertinimu.“ Ir mes pasakėme „Gerai“. Tada kai kurie su tokiu aukštu vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas, netgi talpindami jas Internete. Ir mes pasakėme: “Gerai, jie turi žodžio laisvę“.Po visko, pramogų industrija tarė: „Darykime filmus ir tele programas, propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą“. Ir mes atsakėme: „Tai viso labo pramoga, neigiamo efekto ši muzika neneša, niekas į ją rimtai nežiūri, taip kad, galite tęsti taip ir toliau“.O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl ji negali atskirti blogo nuo gero, kodėl jie nesusimąsto, žudo nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia veikia taisyklė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.Vienas jaunas žmogus rašo: „Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo, susirūpinęs studentas“. Štai atsakymas: „Brangus susirūpinęs studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo, Dievas“.Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės, kodėl pasaulis virsta pragaruJuokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo, ką sako Biblija.Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami, negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija.Juokinga, kada kažkas sako „Aš tikiu Dievu“, bet pats seka paskui šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu…Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku kai teisia mus kiti.Juokinga, kai elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta šviesos greičiu, tačiau prieš išsiųsdami toliau pranešimą, kuriame kalbama apie Dievą, žmones dukart pagalvoja.Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai sau talpinama Internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira diskusija apie Dievą.Juokinga, kad galima būti „visomis rankomis už“ Kristų sekmadieniais, bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.Jūs dar nesijuokiate???Juokinga, kad, persiųsdami šį laišką, jūs jį išsiųsite vos keletui žmonių iš savo adresų knygelės, nes jūs nesate įsitikinę, kuo jie tiki, arba ką jie apie jus pagalvos… |
| 2011 08 29 Dernell | | Such a deep awnser! GD&RVVF |
|
