Straispniai interneto dienraštyje "Bernardinai.lt"

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/76298

Praėjusių metų pabaigoje Balyje vyko konferencija, kuri turėjo pateikti atsakymų, kaip pasaulis kovos su klimato kaita. Kokie pagrindiniai iššūkiai lieka po šios konferencijos?

Balio susitikimas - tik kelio pradžia kovoje su klimato kaita. Indonezijoje Europos Parlamentui atstovavusi deputatų delegacija teigiamai vertino pasiektą susitarimą. Tačiau apgailestavo, kad ten susikalbėti pavyko tik dėl principinių nuostatų, o ne dėl tiesioginių kiekybinių visų pramoninių valstybių įsipareigojimų. Balio veiksmų plane išskirtos svarbiausios problemos: planetos plaučių - miškų išsaugojimas bei ekotechnologijų perdavimas besivystančioms valstybėms. Svarbu, kad JAV ir besivystančios šalys sutiko dalyvauti derybose dėl pasaulinio kovos su klimato kaita susitarimo.

Balyje pagaliau pavyko pralaužti užburtą JAV, Kinijos ir Indijos tarpusavio kaltinimų ratą. Antroji pasaulyje pagal šiltnamio dujų išmetimą Kinija kartu su Indija niekaip nesutikdavo įsipareigoti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą tol, kol JAV nevaržomai teršia planetą (suprantama, kodėl – juk bundantys gigantai pagal taršą vienam gyventojui smarkiai atsilieka nuo JAV). Balyje susitarta, kad visos trys valstybės proporcingai pagal išsivystymo lygį mažins CO2 dujų kiekį.

Kitas derybų etapas - dėl Balyje nubrėžtų politinių tikslų konkretaus įgyvendinimo. Jis turėtų baigtis 2009 m. Kopenhagos sutarties pasirašymu. Siekiama, kad Kioto tikslus pakeistų ambicingi Kopenhagos tikslai, prie kurių prisijungtų visos pramoninės valstybės.

Kaip ES, reaguodama į šiuos iššūkius, numato formuoti savo aplinkos politiką iki numatytosios 2009 m. Kopenhagos sutarties?

ES buvo ir lieka lydere prisiimant ir įgyvendinant klimato kaitos įsipareigojimus, rodydama pavyzdį kitiems kontinentams ir atskiroms valstybėms. ES išsikėlė tikslą iki 2020 m bent 20 proc. sumažinti klimatą šildančių dujų išskyrimą palyginti su 1990 m. (jei ir kitos išsivysčiusios šalys numatytų panašius įsipareigojimus, ES pasiruošusi iškelti šią kartelę iki 30 proc.). Iki 2020 m. bent 20 proc. naudojamos energijos turėtų būti išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Kaip ES galėtų daryti įtaką aplinkosaugos politikai, formuojamai Jungtinių Tautų lygmeniu?

Naujausioje JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje pritarta ES pozicijai: pasaulio valstybės turi veikti greitai ir ryžtingai, kad klimato kaita neperžengtų pavojingiausios negrįžtamos ribos. Jungtinės Tautos - derybų vieta, būtent čia ES šalys gali „paspausti“ kitas pasaulio valstybes, kad jos prisijungtų prie visuotinių klimato kaitą stabdančių įsipareigojimų. O svarbiausia, kad ES rodytų pavyzdį kitoms šalims, kaip galima ir reikia sėkmingai kovoti su klimato kaita ir kartu sudaryti sąlygas ekonomikos ir žmonių gerovės kilimui.

Ir dar. Vis dažniau Briuselyje pabrėžiama, kad vienas svarbiausių ES eksportų - griežti aplinkosaugos standartai. ES nustato aukščiausius energijos taupymo bei efektyvumo reikalavimus importuojamoms ir Sąjungoje gaminamoms prekėms ir tuo skatina pasitempti visą pasaulį. Stambioms firmoms dažnai nenaudinga tiekti skirtingus produktus ES rinkai ir kitoms šalims. Štai vienas didelis fabrikas Kinijoje pagamina apie pusę viso pasaulio mikrobangų krosnelių, todėl griežti ES energijos efektyvumo standartai vis labiau taikomi ne tik ES rinkai skirtai, bet ir visai produkcijai.

Ar Lietuva bei kitos naujosios ES narės aplinkosaugos srityje yra pajėgios koja kojon žengti su senosiomis ES valstybėmis?

Sutinku, kad dažnai naujosios ES šalys dar negali įvykdyti reikalavimų, kurie keliami senosioms šalims. Energetikos teisės aktų rinkinio projekte EK atsižvelgia į šalių ekonominį išsivystymą, technologijų ir išteklių prieinamumą. Todėl, pavyzdžiui, Švedija iki 2020 m. net 49% energijos turėtų pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių, tuo tarpu Lietuva - 23%. Šį rodiklį Lietuvai pasiekti bus sunku, nes neturime pakankamai nei saulės, nei vėjo, nei potvynių energijos. Hidroenergetiniai ištekliai taip pat gan riboti. Biodegalai – viena iš efektyviausių priemonių. Dabar mes naudojame apie 9 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių, tad reikės dar smarkiai pasitempti... Na, o tam, kad kartu su kitomis ES valstybėmis 20 proc. sumažintume anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, reikia ne tik naujų Vyriausybės ir Seimo teisės aktų, bet ir gero bendradarbiavimo su verslininkais. Ir visuomenė turėtų suvokti, kad kova vyksta ir vietos, ir globaliu mastu.

Lietuvoje gaji nuomonė esą klimato kaitos problema mums ne tokia ir svarbi - tegu didžiosios šalys ir tarptautinės organizacijos tąsosi su ja... Taip, regis, galvoja ir Seimo nariai, sužlugdę bandymą sukurti kovos su klimato kaita komitetą ar pakomitetį. Aš su tokiu požiūriu kategoriškai nesutinku. Manau, kad daugybę gamtos taršos problemų būtų galima išspręsti, jei žmonės sąmoningai imtų keisti gyvenimo ir mąstymo būdą: ribotų išlaidavimą, prabangą, vertintų aktyvų poilsį gamtoje, pamėgtų vaikščiojimą pėsčiomis, dviračius. Kad tai įmanoma, rodo patirtis ir gyvenimo būdas Šiaurės šalyse, kuriose socialdemokratinės tradicijos įleido gilias šaknis. Net į valdžią atėję dešinieji nekeičia socialinės ir ekologinės politikos. Ten nieko nestebina, kai premjerai ar ministrai į darbą važinėja dviračiu. Ten daugiausia naudojama atsinaujinančių elektros šaltinių, sėkmingiausiai rūšiuojamos ir perdirbamos atliekos. Vis laukiu, kada bent Lietuvos Seime ar Vilniaus oro uoste atsiras atskirų šiukšliadėžių popieriams, pakuotėms, kitoms atliekoms...

Ar būtų galima tikėtis, kad artimiausiu metu Lietuvai bus smarkiai sugriežtinti aplinkosaugos reikalavimai?

Pagal EK energetikos teisės aktų rinkinio projektą Lietuva iki 2020 metų ir gali padidinti savo išmetamų šiltnamio dujų kiekį 15 procentų, palyginti su 2005-aisiais. Tačiau juk esame įsipareigoję iki 2009 metų uždaryti Ignalinos AE. Didžiąją dalį elektros gamins teršiančios aplinką šiluminės elektrinės. Be to, sparčiai auga mūsų ūkis, transporto srautai. ES aplinkosaugos reikalavimus įvykdyti bus nelengva.

Mes, sutelkdami dėmesį į bandymus nukelti IAE uždarymo terminus, pamirštame, kad pigiausia ir švariausia energija - sutaupyta energija. Visame pasaulyje ir ypač ES energijos taupymas bei moderniausių, gamtai draugiškų technologijų įdiegimas – galingas ginklas stabdant klimato kaitą, o kartu įveikiant energijos trūkumą, didinant energetinį saugumą. Lietuva, deja, paskutinėje vietoje ES pagal energijos imlumą – produkcijos vienetui pagaminti jo naudojama neleistinai daug. Švaistome energiją, o ją reikia maksimaliai taupyti, daugiau investuoti į pastatų apšiltinimą ir renovavimą. Lietuvoje senesnės statybos namų renovuota iki 10 proc., tuo tarpu Lenkijoje - 40 proc. Lietuvoje važinėja vidutiniškai 15 metų senumo automobiliai, tampame ES šalių automobilių sąvartynu. Vyriausybė ir savivaldybės turėtų skatinti automobilių parko atnaujinimą, jo pritaikymą prie griežtesnių aplinkosaugos standartų. Štai kitose ES valstybėse savivaldybės iš dalies kompensuoja modernesnių filtrų instaliavimą varikliams.

50 proc. Europos Sąjungos piliečių naudojasi savo automobiliais ir tik 20 proc. – visuomeniniu transportu. Lietuvoje pusė visų kelionių automobiliu skirtos tam, kad nuvažiuotų trumpesnį kaip 0,5 km. nuotolį. Skaičiai gana iškalbingi...

Jūsų minėtą proporciją reikia keisti. Visuomeninis transportas turi tapti greitesnis, patogesnis, pigesnis, jam turi būti suteikta pirmenybė dūstančiuose nuo mašinų gatvėse. Mane piktina tai, kad, skirtingai nuo ES senbuvių, atpratome vaikščioti pėsčiomis, pasinaudoti dviračiu - visai kaip ir amerikiečiai... Aš pats visada stengiuosi kuo mažiau važinėti automobiliu. Ir artimuosius, bendradarbius agituoju tai daryti. Briuselyje gyvenu netoli Parlamento, todėl po ilgos darbo dienos pasivaikščioti pėsčiomis – vienas malonumas. Tuo labiau Vilniuje. Juk mūsų sostinė palyginti nedidelis miestas. Į darbą – 20 min. greitu žingsniu. Nuo savo biuro Pylimo gatvėje iki Seimo rūmų irgi kulniuoju pėstute, o mano padėjėjai, jaunimas, deja, mėgsta ir pavažiuoti...

Kokia Europos Socialistų frakcijos Europos Parlamente pozicija aplinkosaugos klausimais?

Ir kairieji, ir dešinieji mato grėsmę, kurią kelia klimato kaita. Dešinieji teigia, kad ekonomikos kilimas, naujų darbo vietų kūrimas svarbesni už klimato atšilimo problemas. Mes, kairieji, irgi už ekonomikos kilimą ir naujų darbo vietų kūrimą, bet ne klimato kaitos stabdymo sąskaita. Juk klimato pokyčiai ir su tuo susiję įvairiausių kaštų didėjimai pirmiausia smogia skurdžiausiems įvairiose šalyse, jie ypač skausmingi neturtingoms valstybėms.

Mokesčių politika Europos Sąjungos šalyse, socialdemokratų nuomone, turėtų būtų palanki silpniausiems ir kietesnė stipriesiems. Aršiausius gamtos teršėjus reikia priversti modernizuoti jų įmones ir elektrines, lėktuvų ir autobusų parką, pereiti prie tausojančio režimo. Teisingai daro tos firmos ir kompanijos, kurios jau dabar investuoja į ateitį: tyrimus ir mokslą, taiko naujausias, draugiškas gamtai technologijas.

Per mokesčius reikia skatinti ES piliečius gyventi jautriai, taupyti energiją, neteršti gamtos, riboti begėdišką prabangą.

Kovo viduryje posėdžiavusi ES viršūnių taryba klimato kaitai skyrė daug dėmesio. Kokie sprendimai priimti?

ES dar kartą įsipareigojo išlikti pasauline lydere klimato kaitos derybose. Atsižvelgta ir į Europos pramonės interesus. Jeigu tarptautinis klimato kaitos susitarimas Kopenhagoje nebūtų pasiektas, ekonomikos sektoriams, kuriuose ypač jaučiama tarptautinė konkurencija (intensyviai energiją naudojančiose plieno ir cemento pramonės šakos bei kt.), reikėtų papildomų apsaugos priemonių. Jeigu šie sektoriai būtų įtraukti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, neliktų teisingos konkurencijos, firmos perkeltų gamybą į aplinkosaugos reikalavimų nepaisančias valstybes. Gamintojams visose šalyse reikia sudaryti vienodas „žaidimo taisykles“. Tačiau EK nenorėjo detalizuoti galimų apsaugos būdų jau dabar, tuo tarsi sakant, kad susitarimas Kopenhagoje 2009 m. vargu ar bus pasiektas.

Briuselyje taip pat svarstyta, kaip padidinti energiją taupančių prekių ir medžiagų naudojimą. Gerą progą reformoms suteikia pasiūlymai dėl naujų PVM tarifų.

Pirmą kartą viršūnių susitikime diskutuota dėl klimato kaitos poveikio tarptautiniam saugumui. Pranešime teigiama, kad „klimato kaitos problemos turi tapti svarbiausios rengiant prevencinę ES saugumo politiką." Artimiausia grėsmė – vanduo. Kylantis vandenynų lygis gali išstumti iš gyvenamų vietų milijardus žmonių, o kitur tragiškai trūkta gėlo vandens. Visa tai sukeltų didelius emigracijos srautus, skatintų visuomenės ir politikos radikalėjimą, paaštrintų konfliktus dėl senkančių natūralių išteklių. ES kitąmet pateiks rekomendacijų, kaip išvengti šių katastrofos scenarijų ir stiprinti bendradarbiavimą su grėsmę jaučiančiomis šalimis ir regionais.

Interviu parengtas bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų frakcijos Lietuvos delegacija