Pranešimai spaudai

Per knygos "Kai nežinai, kur eini, ten ir patenki" pristatymą

Vilnius, gegužės 13 d. Šiandienos sunkmetis yra sisteminė valstybės krizė, kai viskas paliekama nematomai rinkos rankai, o valstybė negali padėti gyventojams. Tai filosofinė klaida, kuri turės rimtų praktinių pasekmių.

Tai trečiadienį Seime pristatydamas savo knygą "Kai nežinai, kur eini, ten ir  patenki" sakė Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas profesorius Povilas Gylys.

Knygoje pateikti autoriaus pastarųjų metų straipsniai, kuriuose jis perspėjo dėl ekonominės krizės grėsmių Lietuvoje. Joje atsakymai į klausimus, kodėl Lietuvos gerovės kilimas, demokratijos  įtvirtinimas nėra tokie sėkmingi, kaip to buvo tikimasi atkuriant valstybę.

Profesorius pažymėjo, kad reikia sistemiškai keisti valstybės valdymo filosofiją į tokią, kuri labiau pintų privatų ir viešajį sektorių.

„Turi atsirasti protingas santykis tarp viešųjų ir privačiųjų interesų valstybėje. Ankščiau Lietuva kartu sugebėjo veikti bendram labui. Dabar turime kitokią politinę situaciją. Realiai Lietuva yra pasidalijusi, įšsivaikščiojusi į pakraščius ir nedrįstanti ginti to, kas yra valstybės gyvybingumo pagrindas – viešasis interesas“, - sakė profesorius.

Renginį vedęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis sakė, kad paskaičius šios knygos komentarus ir straipsnius, rašytus prieš keletą metų, reikia pripažinti, kad profesorius buvo teisus.

„2005 metais Jūs buvote teisus, kai atakavote pensijų reformą pagal liberalų principus. Jūs buvote teisus 2006 metais, kai pabrėžėte, kad ekonominio augimo laikotarpis – geriausia proga įvesti progresinius mokesčius. Jūs buvote teisus, kai tvirtinote, kad ryžtingesnis valstybės įsikišimas į laisvą rinką atneš daugiau gerovės piliečiams ir apsaugos juos nuo piktų tos nematomos ir nevaldomos rankos išdaigų“, - sakė europarlamentaras.

P.Gylys buvo aktyvus Sąjūdietis, vienas LDDP įkūrėjų, 1992-1996 m. paskirtas Lietuvos užsienio reikalų ministru. Nors 2000 tapo nepartiniu, atsidėjo mokslinei veiklai, jis išliko ištikimas kairiosioms pažiūroms. Lietuvoje jis išgarsėjo kaip liberalizmo kritikas ir Laisvosios rinkos instituto oponentas. Savo komentaruose P.Gylys visuomet gina viešą interesą, didesnį valstybės reguliavimą, ką dabar paradoksaliai ir siekia daryti konservatorių vadovaujama dešiniųjų vyriausybė.