![]() Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | ![]() ![]() ![]() |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
|
Greičiau namo ar greičiau pripraskime prie demokratijos? (2009 01 30)Visuotinas, lygus, slaptas balsavimas - tai ne tik konstitucinė nuostata. Tai ir įtaka partijos gyvenimui visose grandyse. Tai ir lyderiui galimybė pasitikrinti, kokiu palaikymu partijoje jis gali pasikliauti. Neseniai įvykusiame LSDP suvažiavime daug buvo ginčytasi - atviru ar slaptu balsavimu turėtume rinkti partijos pirmininką? Persvara buvo tų, kurie skubėjo grįžti kuo greičiau namo, neįsiklausiusių ir į mūsų aštriosios Sigitos Burbienės argumentą: „Juk salėje nemaža valstybės tarnautojų, o jiems viešai rodyti pasirinkimą tarp Gedimino ir Juozo, tarp premjero ir ministro, nelabai smagu". Gerai suprantu bičiulius iš Neringos, Skuodo ar Mažeikių, kurie nenori po pusiaunakčio parsibelsti namo. Ir vis dėlto... Strasbūre surengiau mini apklausą tarp kolegų - europarlamentarų iš socialdemokratų ir socialistų partijų. Uždaviau jiems klausimą: „Ar Jūsų partijoje lyderis renkamas atviru ar slaptu balsavimu?" „Tik slaptu!" - net nustebo dėl mano klausimo slovakė Monika Benova. Jos kaimynas ir pagal parlamento suolą, ir pagal šalį čekas Liboras Roučekas patvirtino, kad ir pas juos taip pat. Ir pridėjo: „Pastarajame suvažiavime priėmėme statuto pataisą, kurioje numatoma, kad naują lyderį rinksime visuotiniu slaptu visų partijos narių balsavimu. Nusižiūrėjome šią taisyklę nuo prancūzų socialistų, tikimės, kad ji pasiteisins ir pas mus". Buvęs Slovėnijos parlamento pirmininkas ir socialdemokratų partijos pirmininkas Borutas Pahoras irgi sureagavo į mano klausimą kategoriškai: „Aš netgi atsisakyčiau vadovauti tokiai partijai, kurios lyderis būtų renkamas atviru balsavimu. Juk tai nedemokratiška, ypač mūsų regione, kur komunistų partijos viešpatavimo laikais net ir slaptas balsavimas nesuteikdavo pasirinkimo. Privalome būti itin jautrūs šiuose reikaluose. Štai netrukus mūsų partija apsispręs dėl kandidato į Slovėnijos prezidentus. Be abejo, tą kandidatą išsirinksime slaptu balsavimu". Helmutas Kuhne pasakojo, kad Vokietijos socialdemokratai yra rinkę partijos pirmininką visuotiniu slaptu balsavimu, bet dabar grįžo prie jo rinkimų partijos suvažiavime. Rinkimai tik slapti, net jeigu iškeliamas ir vienas kandidatas: „Juk lyderiui labai svarbu pasitikrinti, kokiu palaikymu partijoje jis gali pasikliauti. Jeigu už jį balsuoja 90 ar 95 procentai - tai vienas dalykas. Kas kita, jei jis surenka 70 procentų ar dar mažiau balsų". Britas Davidas Martinas minėjo, kad Leiboristų partijoje pagal tradiciją lyderį renka parlamento nariai nuo šios partijos. Prieš 25 metus taisyklės pakeistos. Trečdalį balsų „už" ar „prieš" lyderį sudaro rezultatai rinkimų, kuriuose dalyvauja Jungtinės Karalystės parlamento ir Europos parlamento nariai, kitą trečdalį - profsąjungų balsai ir, pagaliau, trečią trečdalį - visų partijos narių nuomonė, pareikšta slaptu balsavimu. Pavyko aptikti ir partiją, kurioje taisyklės ir tradicijos kiek kitokios. Janas Andersonas aiškino: „Mes, švedų socialdemokratai, pirmininką paprastai renkame atviru balsavimu. Tačiau turime svarbią statuto nuostatą - jei bent vienas suvažiavimo delegatas pareikalauja slaptų rinkimų, jie rengiami. Kodėl dažniausiai to nebūna? Kadangi per XX amžių, kai socialdemokratai beveik visą laiką buvo valdžioje, ir visoje visuomenėje, ir ypač partijoje, įsivyravo draugiškumo, visuotinio pasitikėjimo atmosfera. Pakanka paminėti, kad tai mūsų socialdemokratiškų tradicijų dėka iš švedų kalbos buvo išguiti kreipiniai „jūs", „ponas". Visi švedai, ne tik socialdemokratai, kreipiasi vieni į kitus „tu", vadina ne pavardėmis, o vardais. Tai taikoma ir premjerui. Tik karaliui paliekamas kreipinys „Jūs". Bet ir jis tuo nepatenkintas, dažnai prašo savo bendrapiliečio - pamiršk tas „didenybes", sakyk tiesiog „Gustavai". Mums iki švedų dar toloka, bet žengti jų keliu verta. O dėl balsavimo labai pasisakyčiau už tai, kad atsisakytume rinkti socialdemokratų partijos pirmininką aplodismentais, kaip tai buvo prieš dvejus metus, ar atviru balsavimu. Argi pretendentai į lyderius nenori objektyviai pasitikrinti savo reitingų, sužinoti, kas yra kas partijoje? Atviru balsavimu išrinkti tarybos nariai partijos prezidiumą, manau, privalėtų rinkti irgi slaptai. Suvažiavime Julius Sabatauskas berods kelis kartus priminė, kad visuotinas, lygus, slaptas balsavimas - konstitucinė, demokratinė nuostata. Manyčiau, tai ir įtaka partijos gyvenimui visose grandyse. Gegužės 19-tą tą temą aptariau su keliais suvažiavimo delegatais. Taikli vienos bičiulės replika: „Ir pas mus, renkant skyriaus tarybą, žinoma, reikėjo slapto balsavimo. Bet tradicijos, nužiūrėtos nuo Vilniaus, įsigali kitos. Dauguma skuba namo, atviros, kritiškos diskusijos tampa retenybe. O ir merui, ar jo pavaduotojui patogiau. Nedaug kas ryšis kelti ranką prieš jį..." Jūsų komentaras:
|