Savaitės darbų apžvalga

              Praeitą savaitę Europos Parlamente Briuselyje posėdžiavome komitetuose. Antradienį EP užsienio reikalų komitete aptarėme Arkties regiono pranešimą. ES šiuo metu neturi pakrantės Arktyje. Ją šiame regione kol kas atstovauja Suomija ir Švedija. Norvegija ir Islandija taip pat norėtų bendradarbiauti su ES šiuo klausimu. Arkties žmonių interesai turėtų būti svarbūs formuojant ES politiką. ES ir kitas kaimynines Arkties valstybes sieja tie patys politiniai prioritetai - siekti tvaraus vystimosi, užtikrinti, kad politikos įgyvendinimas ten remtųsi aukščiausiais technologiniais sprendimai. Geriausiai ES gali prisidėti prie aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimo Arktyje užtikrinimo.

Altiero Spinelli

              Trečiadienį dalyvavau vieno svarbiausių europinės integracijos puoselėtojų Altiero Spinelio grupės inauguraciniame posėdyje.  A. Spinelis 1976-aisiais buvo išrinktas EP nariu. Iki pat mirties 1986 metais jis dirbo komunistų frakcijoje, kuri dabar vadinasi Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji. Visą gyvenimą A. Spinelį lydėjo svajonė apie Europos konstituciją ir glaudžiau integruotą federalinę Europą. Kolegos jį prisiminė kaip „žmogų, persekiojamą karo išgyvenimų ir įsitikinusį, kad Europos konstitucija yra vienintelis būdas užtikrinti taiką visiems laikams“. A. Spinelis pasiūlė įteisinti terminą „Europos Sąjunga“ ir išplėsti ES kompetencijos sritis. Kai kurios Spinelio mintys pasirodė pernelyg radikalios, kad jas patvirtintų šalių vyriausybės, tačiau jo idėjos dėl vidaus rinkos ir glaudesnio bendradarbiavimo užsienio politikos srityje buvo įtrauktos į Suvestinį Europos aktą, kurio pasirašyme 1986 metais A. Spinelis dar spėjo dalyvauti. Šis politikas nusipelnė didžiojo Europos integracijos gynėjo vardo. Jo vardu pavadintas vienas iš Europos Parlamento pastatų Briuselyje. A.Spinelio grupės tikslas nacionalizmą Europos Sąjungoje paversti istorija, sukurti tokią ES, kuri turėtų tvirtus raumenis kovojant su naujais iššūkiais: pasauline ekonomine krize, klimato kaita, energijos šaltinių pasiskirstymu, konfliktais ir terorizmu. ES valstybės yra per mažos, kad vienos pačios susidorotų su šiais iššūkiais. Tačiau jos turi didelį privalumą - jos susijungė į precedento neturinčią Sąjungą, kurioje kartu pajėgtų atremti kylančias grėsmes. Grupė siekia "perkrauti" diskusiją apie ES reikalingumą, apjungti ES piliečius, nevyriausybines ir kitas organizacijas, politikus nerimaujančius dėl kritusios viešos paramos Sąjungai ir dėl nacionalizmo protrūkio ES valstybėse ekonominės krizės metu. Tarp tikslų grupės manifeste taip pat paminėtas siekis kurti ES kariuomenę ir ES mokestį, kuris Sąjungai suteiktų daugiau veiklos nepriklausomybės nuo ES valstybių narių.

              Trečiadienį plenariniame posėdyje diskutavome dėl ES ir JAV santykių. Prezidentui Barakui Obamai prieš 2 metus laimėjus rinkimus ES ir JAV pozicijos stipriai suartėjo, ypač dėl nusiginklavimo, kovos su klimato kaita, tarptautinių konfliktų židinių gesinimo klausimų. Tai yra didelis kapitalas, šią liniją reikia tęsti. Deja, kai kas siekiant bendrų transatlantinių tikslų iki šiol liko neįvykdyta. Didelė dalis JAV visuomenės priešinasi veiksmams kovoje su klimato kaita. Ambicingas įstatymo projektas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų ribojimo tebėra įstrigęs Senate. Nejudama į priekį ES svarbiu mirties bausmės panaikinimo klausimu. Kitą mėnesį Lisabonoje vyks ES-JAV viršūnių susitikimas. Tikiuosi, kad ES pavyks įtikinti savo partnerius JAV toliau daryti pažangą siekiant išvardintų bendrų tikslų. Į transatlantinį dialogą taip pat svarbu vis labiau įtraukti ir Rusiją.

              Trečiadienį taip pat vyko Europos Socialistų partijos (ESP) Aplinkos ir Klimato kaitos koordinacinės grupės susitikimas. Pagrindinis darbotvarkės klausimas - "Energijos vizija 2050". Siekiant, kad atsinaujinanti energija taptų tikrai konkurencinga, reikia panaikinti iškasamam kurui teikiamas lengvatas ir subsidijas, kurios visam pasaulyje per metus sudaro iki 500 milijardų JAV dolerių. Diskusijoje dėl branduolinės energijos kolegos iš Prancūzijos pabrėžė, kad jų šaliai branduolinė energija - pagrindinis elektros energijos šaltinis ir didelė eksportuojanti pramonės sritis. Vokietijos atstovai pasakojo apie prieš branduolinę energiją nukreiptas demonstracijas, kurios parodė, kad prieš atominę energiją nusistatę ne tik "žalieji", bet ir didelė visuomenės dalis. Tai smarkiai didina "žaliųjų" partijos populiarumą, dažnai Socialdemokratų partijos sąskaita. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad skiriasi atsinaujinančios ir branduolinės energijos kainodara. Atsinaujinančios energijos gaminimo kaštus iš karto sumoka vartotojai, todėl ji atrodo brangi. Tuo tarpu didelę branduolinės energijos kaštų - paskolų garantijos, atliekų tvarkymo kaštus remia valstybė, todėl už tai ne tiesiogiai moka ir vartotojai, ir visi mokesčių mokėtojai. Jungtinės Karalystės atstovai paminėjo savo patirtį, kai valstybė turėjo garantuoti ir padengti privačių energetikos kompanijų, investavusių į branduolinę energiją, skolas.

              Šią darbo savaitę pradėsiu Paryžiuje vyksiančiu Socialistų internacionalo tarybos posėdžiu. Aptarsime kovos su krize pasauliniu mastu priemones, klimato kaitos problematiką bei pasaulio konfliktų sprendimus. Pranešimus skaitys Prancūzijos socialdemokratų partijos pirmininkė Martina Obry ir Graikijos premjeras Socialistų internacionalo pirmininkas Georgijus Papandreu. Antradienį dalyvausiu EP socialistų frakcijos posėdyje Budapešte, tikslas – aptarti atsaką į ultranacionalistinių, rasistinių, ksenofobinių nuotaikų plitimą Europoje. Išvažiuojamasis mūsų frakcijos posėdis Vengrijos sostinėje vyksta ne atsitiktinai. Šioje šalyje dešinieji drauge su kraštutiniais dešiniaisiais parlamente turi konstitucinę daugumą ir elgiasi atitinkamai: riboja spaudos laisvę, aštrina santykius su kaimynais dėl nacionalinių mažumų, prabilo net apie monarchijos restauravimą.