Savaitės darbų apžvalga

Smulkinami ir naikinami maisto produktai

                      Šįkart noriu papasakoti apie savaitės įvykius, kurie neatsispindėjo oficialioje praeitos savaitės Europos Parlamento darbo programoje, kai posėdžiavome komitetuose.

                      Antradienio vakarą EP vyko parodos apie padirbtas prekes "Pamatykite, kaip dirba klastotojai. Originalas ar padirbta prekė?" atidarymas. Parodos atidaryme vokiečių europarlamentaras Holgeris Krameris sakė: tas, kas perka pigiai, moka du kartus. Padirbtos prekės su neteisėtai pažymėtais prekės ženklais mažina gyventojų pensijas ir kitas socialines garantijas, nes nė vienas prekiautojas klastotėmis nemoka valstybei mokesčių, nesukuria naujų darbo vietų. Maža to, padirbta prekė gali pakenkti sveikatai ar net atimti gyvybę.  Padirbti skalbimo milteliai ne tik neputoja, bet ir sukelia alergiją, o nusipirkus suklastotą šampūną pradeda slinkti plaukai. Daug automobilių avarijų, kuriose buvo sužeisti ar žuvo žmonės, sukėlė pigi, padirbta, nekokybiška automobilio detalė su suklastotu prekės ženklu.

                 Europarlamentaras pateikė keletą statistinių duomenų: praeitais metais suklastotos prekės sudarė 5-8 procentus visos pasaulinės prekybos; jų apimtis vertinama 250 milijardų JAV dolerių kasmet; vien 2005-2006 metais suklastotų prekių skaičius rinkoje išaugo 70 procentų; 2006 metais Europos Sąjungoje buvo suskaičiuota 128 milijonai padirbtų prekių. 64 procentus konfiskuotų prekių Vokietijoje sudarė tekstilės produktai ir aksesuarai. Per 17000 sulaikymo atvejų šioje šalyje atimta 11 milijonų prekių; dėl prekybos padirbtomis prekėmis vien Vokietijos mastu darbą prarado 80 tūkstančių žmonių. 60 procentų 2007 metais konfiskuotų padirbtų prekių pasauliniu mastu kilo iš Kinijos; prekės masiškai padirbinėjamos taip pat Rytų Europos valstybėse: Čekijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Daugiausiai konfiskuotų prekių 2005 metais ES sudarė: cigaretės (73 940 000 vienetų), kompiuterinės programos, diskai (15 080 000), drabužiai ir papuošalai (14 361 000), elektros prekės, medikamentai, žaislai, kvepalai, kosmetika, maisto produktai, gėrimai, laikrodžiai, brangenybės ir kt.

                      Ketvirtadienį EP vyko konferencija "Maisto produktų pavertimas ištekliais" apie tai, kaip geriau panaudoti besibaigiančio galiojimo maisto produktus, kurių prekybininkai nespėja parduoti. Tokie maisto produktai paprastai utilizuojami. Visuomeninio judėjimo "Stabdyk maisto švaistymą" Danijoje įkūrėja Selina Jul konferencijos dalyviams pasakojo, kaip paprasti žmonės gali pakeisti gyvenimišką įprotį pirkti per daug maisto, jo nesuvartoti ir galų gale išmesti. Pasak jos Danijoje kasmet išmetama 680 tūkstančių tonų maisto už 2.15 milijardų eurų. Jei sustabdytume maisto, kuris galėjo būti suvartotas, kelionę į šiukšlių dėžę ar sąvartyną, sutaupytume tiek klimato kaitą sukeliančių CO2 išlakų, kiek kenksmingų dujų išmeta 1 automobilis iš 4. Įsivaizduokite, kiek išlakų išmetama gaminant produktą, jį transportuojant, šaldant, o vėliau tas maisto produktas utilizuojamas, sakė ji.

                      Kyla etinis klausimas: ar teisinga, kad milijonai žmonių išmeta valgymui tinkamą maistą, kai milijonai žmonių miršta iš bado? Ar teisinga, kad danai milijardus skiria pagalbai skurdžių valstybių gyventojams, o patys išmeta tiek daug valgomo maisto?

                      Prieš maisto švaistymą nukreipto judėjimo įkūrėja paaiškino, kad žmonės maistą meta, nes jiems jis neberūpi, jo bus visada, jis pigus. Nebeliko supratimo, ką reiškia maistas. Trūksta atsakomybės, žmonės patys nenori pasirūpinti šia problema, jiems atrodo, kad tai turi daryti kiti, pavyzdžiui politikai. Nesuprantama, kad mes visi apjungtai gyvename vienoje planetoje, kad kiekvienas iš mūsų asmeniškai turime pasirūpinti, kad būtų išmetama mažiau gero maisto.

                      Konferencijos dalyviai siūlė sprendimus, kaip išvengti produktų išmetimo. Keletas patarimų: pirkite  tik tiek, kiek tikrai reiks, neikite apsipirkti išalkę, planuokite pirkinius, iš anksto užsirašykite, kiek ir ko reikia įsigyti. Negaminkite daugiau maisto, nei reikia, o jei maisto liko, užšaldykite jį ir suvartokite kitą dieną. Pasitelkite išradingų pasiūlymų, kaip gaminti patiekalus iš atlikusių maisto produktų ar kitų patiekalų. Receptų knygą rasite internete šiuo adresu: http://www.leftoverchef.com. Atiduokite nesuvalgytą gerą maistą benamius globojančioms organizacijoms. Renginio pranešėjai kvietė dalyvius jungtis į viešus judėjimus kovai su maisto išmetimu, kreiptis į politikus, seimo narius, miesto tarybos narius, žurnalistus, kad jie prisidėtų sprendžiant šį klausimą.

                      Lietuvoje veikiančio labdaros fondo „Maisto bankas“ duomenimis, Lietuvoje kasmet vien prekybos įmonės išmeta apie 4300 tonų maisto produktų. Sunaikinamų produktų vertė siekia 10 milijonų litų. Jeigu besibaigiančio galiojimo maisto produktus prekybininkai sutiktų atiduoti labdarai, tiek maisto produktų pakaktų visus metus pamaitinti 60 tūkstančių sunkmečio prispaustų žmonių. Deja, skurstantiesiems atitenka tik apie 8 proc. dar palyginti kokybiško maisto. Likusi dalis utilizuojama. Tam, kad jų netektų sunaikinti, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ kartu su prekybos tinklu IKI pradėjo vykdyti neįprastą paramos akciją – socialiai remtiniems gyventojams dalijami paskutinę dieną galiojantys maisto produktai.

                      Antradienį pikete prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos pastato Briuselyje Kaliningrado visuomeninių organizacijų atstovai reikalavo supaprastinti vizų režimą šios srities piliečiams. Piketas buvo nesankcionuotas, tačiau sulaukė žurnalistų ir Europos Komisijos darbuotojų dėmesio. Atvykę policininkai leido dalyviams persikelti prie Komisijos pastato įėjimo, o pakeliui piketuotojai dalijo skrajutes. Visuomeninės organizacijos „Teisingumas“ lyderiai pirmininko Jose Manuelio Barroso padėjėjui įteikė 4500 Kaliningrado gyventojų parašų.