Savaitės darbų apžvalga

Europos Parlamento 2010 metų darbo kalendorius

 Praėjusią savaitę trečiadienį Strasbūro plenarinėje sesijoje priėmėme rezoliuciją dėl 2011 metų ES biudžeto projekto. Priimti Socialistų ir demokratų frakcijos, kurioje dirbu, pasiūlymai kitąmet numatyti daugiau ES lėšų mokymuisi, kvalifikacijos kėlimui, verslumui ir naujovėms vystyti, energetikai, ypač atsinaujinančiai, aplinkosaugai, taip pat atskirą biudžeto eilutę Baltijos jūros strategijai. Parlamentas siūlo kitąmet numatyti 130,56 mlrd. eurų mokėjimų asignavimų ir 143,07 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų. Dėl mūsų pasiūlyto kitų metų ES biudžeto projekto bus toliau deramasi su ES Taryba, kuri pageidauja dar mažesnio biudžeto. Tikimasi susitarti iki lapkričio vidurio. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, šiemet pirmą kartą Europos Parlamentas turi galią kartu su ES Taryba spręsti dėl viso Sąjungos biudžeto, įskaitant žemės ūkiui skirtas lėšas.

Trečiadienį taip pat balsavome dėl naujos ES Išorės veiklos tarnybos (IVT) funkcionavimo nuostatų. Prieš tai vykusiose derybose su ES Tarybos ir Europos Komisijos atstovais EP ir ypatingai mano frakcijos derybininkams pavyko užtikrinti, kad  naujosios Sąjungos diplomatinės tarnybos biudžetas būtų naudojamas skaidriau. Parlamentas kasmet tvirtins jos biudžeto įvykdymą, o Komisija turės reguliariai išsamiai informuoti europarlamentarus apie jos išlaidas. Balsavau už šį IVT pranešimą, nes jis pabrėžia, kad įdarbinant Sąjungos valstybių narių piliečius būtų užtikrinta kuo didesnė geografinė aprėptis, taip pat tinkamas ir prasmingas atstovavimas visų valstybių narių piliečiams. Pritariau pranešėjui, kad turi būti siekiama užtikrinti, kad darbuotojai būtų parenkami pagal sugebėjimus, taip pat kad būtų atsižvelgta į lyčių lygybę. Svarbu, kad nuo gruodžio 1 dienos pradėsianti veikti tarnyba greitai taptų veiksminga, įgyvendintų pirmiausiai ES interesus, o būtinais atvejais - ir nacionalinius.

Trečiadienį pritarėme ES direktyvos pakeitimams, pagal kuriuos minimalios apmokamos motinystės atostogos pailgėtų nuo 14 iki 20 savaičių, taip pat būtų numatytos privalomos dviejų savaičių tėvystės atostogos. Pritarėme siūlymui, jog iš motinystės atostogų mažiausiai 6 savaitės turi būti po vaiko gimimo. Visą atostogų laikotarpį valstybės privalės mokėti išmoką, lygią arba paskutiniam darbuotojos atlyginimui, arba jos vidutiniam atlyginimui. Direktyvos projektas leidžia Lietuvai ir kitoms ES šalims, kuriose įteisintos ilgesnės motinystės atostogos, jas išlaikyti. Taip pat pritarėme įpareigojimui po motinystės atostogų grąžinti moterį į pareigas toje pačioje profesinėje kategorijoje ir su tokiu pačiu užmokesčiu kaip ir iki atostogų, taip pat įpareigojimui valstybėms uždrausti atleisti iš darbo moterį mažiausiai šešias savaites po jos motinystės atostogų pabaigos.

Ketvirtadienį EP svarstėme ES-Ukrainos santykius. Ukraina visada vaidino ypatingą vaidmenį ES Rytų Partnerystės politikoje. Jos dydis,  padėtis, bei istorijos vingiai padaro ją svarbiu tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Ukraina gali duoti gerą pavyzdį kitoms NVS valstybėms, kaip žengti suartėjimo su ES keliu kartu puoselėjant gerus santykius su Rusija. Deja, dabartinis vaizdas nėra vienareikšmiškas. Reikia pripažinti - naujoji vyriausybė buvo išrinkta laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose, ji padėjo Ukrainai išeiti iš prieš pusę metų vyravusio ekonominio ir politinio chaoso. Antra vertus negalime nepastebėti keliančių nerimą tendencijų žiniasklaidos laisvės srityje. Kitą savaitę EP numato savo delegacijos vizitą į šią šalį po savivaldybių rinkimų. Taip pat lapkritį planuojamas ES-Ukrainos aukščiausio lygio susitikimas. Po šių įvykių EP ketina paruošti rezoliuciją. Dešiniųjų frakcijų EP siūlymas - jau dabar, prieš savivaldybių rinkimus rezoliucijoje pasmerkti dabartinės valdžios veiksmus - buvo atmestas.

Ketvirtadienį plenarinėje sesijoje vyko diskusija ir dėl kitos rytinės kaimynės - Moldovos.  Ši šalis - viena iš tų kaimynių, kuri sėkmingai artėja prie Europos Sąjungos. Reformuojamos teisingumo ir viešo administravimo sritys, stiprinama kova su korupcija. Juda į priekį vizų su ES liberalizavimo klausimas. Tačiau dar daug neišspręstų problemų, tarp jų ir Padnestrės klausimas. Šalis merdi ekonominėje krizėje. Moldovos piliečiai tikisi konkrečių reformų, kurie pagerintų jų gyvenimą. Balsavime dėl Moldovos rezoliucijos jai pritariau, nes Europos Komisija raginama toliau siekti visiško vizų liberalizavimo su šia valstybe, kad būtų skatinami žmoniškieji santykiai, toliau remti Moldovą ir pagelbėti šaliai siekti eurointegracinių tikslų. Parlamento rinkimai lapkričio 28 dieną bus didelis išbandymas Moldovai. Tai galimybė parodyti, kad jos piliečiai remiasi tokiomis pačiomis vertybėmis kaip ir ES gyventojai. Raginu politines jėgas, kad šalyje po rinkimų būtų garantuota politinė tvarka ir stabilumas.

Ketvirtadienį vykau į Italijos miestelį Forli, kur Bolonjos universitetas kartu su partneriais Rusijoje, JAV, Ukrainoje ir kitose šalyse organizavo tarptautinę konferencija apie ES-Rusijos santykius bendroje kaimynystėje. Kalbėjau diskusijoje apie saugumą ir bendrus interesus posovietinėje erdvėje (plačiau apie šią konferenciją-tinklaraštyje).

Šią savaitę Briuselyje dirbu parlamento komitetuose. Užsienio reikalų komitete svarstysime Serbijos progresą integracijos į ES procese. Diskutuosime su ES Išorinių veiksmų tarnybos vadove, ES Vyriausiąja įgaliotine užsienio ir saugumo politikai Ketrin Ešton. Komitete apsilankys taip pat plėtros komisaras S.Fiule bei Ukrainos užsienio reikalų ministras K.Gryščenko. Saugumo ir gynybos pakomitetyje vyks klausymas dėl kibernetinių atakų ES valstybėse. Aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete svarstysime pacientų teises į sveikatos priežiūros paslaugas kitose ES valstybėse narėse, taip pat Europos iniciatyvą dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų.