Savaitės darbų apžvalga

Sekmadienis be automobilio Briuselyje 2010 m. rugsėjo 19 d.

                     Praėjusią savaitę Briuselyje posėdžiavome komitetų ir frakcijų posėdžiuose. Užsienio reikalų komitete diskutavome apie Turkijoje vykusį referendumą dėl  konstitucijos pakeitimų. Jais numatoma padidinti civilinių teismų kontrolę kariškiams, taip pat galimybė streikuoti valstybės tarnautojams. Daugelis pabrėžėme, kad ši konstitucijos reforma demokratijos link yra itin svarbi Turkijos siekiui tapti ES nare. Dėl siekio patekti į ES Turkija keičiasi į gerąją pusę. Kiti europarlamentarai nuogąstavo dėl to, kad daugelis turkų skeptiškai vertina Ankaros norą įstoti į ES -  dėl Sąjungos skeptiškumo, taip pat dėl niekaip neišsprendžiamos padalytojo Kipro problemos. Kiti pabrėžė, kad pastaraisiais metais labai sustiprėjo Turkijos pasitikėjimas savo jėgomis tarptautinėje arenoje: ši šalis daug kur ėmėsi tarpininkės vaidmens, gerindama ryšius su Iranu ir kitomis kaimyninėmis šalimis, tačiau nenusigręždama nuo Vakarų sąjungininkių.

                 Trečiadienį vykusioje konferencijoje apie Rusijos modernizavimą išgirdau keletą įdomių minčių. Apie ketvirtadalis iš 900,000 kalinių Rusijoje šiandien yra verslininkai, buhalteriai, patarėjai teisiniais klausimais ir vadybininkai. Be pilietinių laisvių, be laisvų žmonių ir teisinės valstybės modernizuoti Rusiją neįmanoma. Rusijai reikalinga antra perestroika. Techninė modernizacija turi persilieti į visuomenės modernizaciją. Kol kas dar nesimato tų žmonių Rusijoje, kurie galėtų modernizuoti šalį. Kremlius vienas to nepajėgs. Reikia daugiau subsidiarumo, daugiau atsakomybės regionams. Ar ES gali mokyti Rusiją žmogaus teisių, kai Prancūzija tremdama romus pati pažeidžia jas? ES turėtų ne mokyti, o labiau pasitikėti Rusija.  Nors tarp ES ir Rusijos konsultacijos vyksta aktyviausiai nei su bet kuria kita pasaulio šalimis - 40 diplomatų ekspertų susitikimų pastaruoju laiku - jaučiamas didelis nesusikalbėjimas. ES ragina įgyvendinti Rusijoje teisės viršenybę, tuo tarpu Maskva kviečia suaktyvinti abišales investicijas į modernias technologijas. Bevizis režimas su Rusija gali būti įvestas tik po to, kai tai bus padaryta su Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Armėnija ir Moldova. Erasmus programos atvėrimas Rusijos studentams ženkliai prisidėtų prie žmoniškųjų santykių puoselėjimo. Europos Parlamentas galėtų versti leidžiamus dokumentus į rusų kalbą, tegul jie klauso, ką kalba ES.

              Visą savaitę Briuselyje, kaip ir kiekvienais metais, rugsėjį vyko Europos judrumo renginiai. Per visą centrinę penkių juostų gatvę „Rue de la Loi“ pėstiesiems buvo nutiestas raudonas kilimas. Sankryžose užrašai: „Briuselio centras: dviračiu – 10 min, pėsčiomis – 15 min., automobiliu – 20 minučių“. Europos Parlamento prieigose galima buvo išbandyti elektrinius dviračius. Judrumo savaite Briuselyje siekiama keisti žmonių keliavimo įpročius, siūlyti ekologiškesnių susisiekimo būdų. Šiemetinių judrumo savaitės renginių tema – transporto poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai. „Elektriniai automobiliai ir iš atsinaujinančių šaltinių gaminama elektra leis ne tik saugoti aplinką, bet ir sumažinti pavojų sveikatai ir miestų taršą“, – sakė mano bičiulis Aplinkos komiteto pirmininkas Jo Leinen. Sekmadienį šventę karūnavo tradicinė diena be automobilio. Tądien autobusuose ar metro galima buvo sutikti chalatais, pižamomis ar trumpikėmis vilkinčius žmones. Tai akcija, kviečianti viešajame transporte pasijusti kaip namie.

                      Praeitą penktadienį lankiausi Pagėgiuose (dalį įspūdžių aprašiau ir savo tinklaraštyje). Dirbdamas Briuselyje ir Strasbūre  EP saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoju, dažnai diskutuoju dėl išorinės ES sienos pralaidumo ir nepralaidumo problemų. Tad ypatingai įdomu žvilgterėti į tą šimto kilometrų sienos su RF Kaliningrado sritimi ruožą, kurį saugo Pagėgių rinktinė. Daug kalbėjau su pasieniečiais, muitininkais, apžiūrėjau modernią techniką, įsigytą už ES lėšas. Tačiau ir naujausi įrengimai sensta, jų remontui reikia vis daugiau lėšų. O finansavimą vyriausybė karpo iš peties, rėždama net per „gyvą mėsą“. Kaip gali sulaikyti pažeidėją, jei pasieniečio automobiliui degalų skiriama nuvažiuoti varganą kilometrų skaičių. Ar muitininkas tikrai energingai čiups už pakarpos kontrabandininką, jeigu jo ir taip nelabai įspūdinga buvusi alga sumažėjo daugiau negu ketvirtadaliu...

                      Kad ir kaip ten būtų, Briuselyje kreipsiuosi į Europos Komisiją dėl padidinto finansavimo išorinės ES sienos apsaugai toms valstybėms, kurios nuo krizės nukentėjo labiausiai. Tai juk bendras ES šalių interesas.

                      Pagėgiuose itin aktualus santykių su Rusija klausimas. Kaip žinome, rusai jau keletą metų primigtinai siūlo ES šalims pereiti prie bevizio režimo. Tokio žingsnio šalininkų gretas šalia Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, pastaruoju metu papildė ir Lenkija, kurios ryšiai su Rusija sparčiai gerėja. Lietuva lieka tarp tų valstybių, kurios atsargiau žiūri į tokį sprendimą ir tvirtina, kad iki jo priėmimo dar reikia sutvarkyti teisinius ir praktinius reikalus. Klausiau Pagėgių pasienio rinktinės karininkų, muitinės darbuotojų – ar Lietuvai ir jos piliečiams būtų naudingas kuo greitesnis abipusis vizų panaikinimas? Pasieniečiai ir muitininkai sakė, kad, žengus tokį žingsnį, jiems smarkiai padaugėtų darbo, reikėtų didinti personalą ir finansavimą. Kai kurie abejojo dėl vizų panaikinimo tikslingumo, tačiau dauguma pritarė. O kai paklausiau to paties susitikime su Pagėgių gyventojais, tuoj pakilo rankų miškas pritariančių tokiam sprendimui, prieš buvo tik keli.

                      Tą dieną susitikau ir su Šilgalių mokyklos pedagogais, Pagėgių gyventojais. Nuolat važinėdamas į susitikimus su rinkėjais jaučiu, kad nuotaikų barometras artėja prie padalos „audringa“. Išklausiau daug skaudžių žodžių apie didėjančias bedarbių gretas, apie tai, kad pašalpos atimamos iš tų, kurie turi bent gabalėlį žemės. Vis dažniau su sunkiai tramdomom ašarom, o kartais jų nesigėdinant klausiama: „Kaip išgyventi, kai Seimo ir vyriausybės sprendimai tiesiog smaugia?“ Atsakyti tikrai nelengva.

                      Šią savaitę Strasbūro plenarinėje sesijoje kartu su ES Vadovų Tarybos pirmininku H.Van Rompojumi aptarsime rugsėjo 16 dienos Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus. Balsuosime dėl grupės teisės aktų, kurie leis sustiprinti ES finansų rinkos priežiūrą. Pagal juos nuo kitų metų sausio pradės veikti naujos institucijos, kurios prižiūrės bankininkystę, vertybinių popierių rinką, draudimus ir pensijas, taip pat prognozuos ekonomikos krizių riziką. Taip pat tvirtinsime reglamentą, kuriame numatyta valstybių pareiga užtikrinti dujų atsargas, taip pat padėti viena kitai įveikti dujų tiekimo krizes. Jame teigiama, jog Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas reikšmingai sustiprintų dujų tiekimo saugumą.