Pirmojoje po vasaros pertraukos EP plenarinėje sesijoje Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas antradienį pirmą kartą Sąjungos istorijoje pateikė pranešimą apie padėtį Europos Sąjungoje (apie tai rašau savo tinklaraštyje). Čia pažymėsiu tik jo išdėstytus pagrindinius prioritetus: geresnė ekonomikos valdysena, „žaliųjų“ darbo vietų kūrimas ir ES biudžeto pertvarka – tai artimiausių metų EK iššūkiai. EK siūlys uždrausti piktnaudžiavimą skolintų vertybinių popierių pardavimu ir pateiks įstatymo projektą, pagal kurį premijos "už greitą pelną" būtų pripažintos neteisėtomis. Pasak pirmininko, planuojama sukurti ES "kovos su skurdu platformą", kurioje būtų koordinuojami Europos pagalbos pažeidžiamoms grupėms, tokiomis kaip vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, veiksmai. Be kita ko, komisija jau kitąmet pasiūlys patvirtinti energetikos, infrastruktūros ir energijos efektyvumo veiksmų planą ir ieškoti naujų Europos infrastruktūros projektų finansavimo šaltinių. Taip pat bus pasiūlyta kartu su Europos investicijų banku (EIB) platinti ES projektams finansuoti skirtas obligacijas.
Antradienį EP panaikino europarlamentaro iš Lietuvos Viktoro Uspaskicho parlamentinę neliečiamybę. Kaip jau įprasta EP praktikoje, europarlamentarai palaikė V.Uspaskicho atvejį nagrinėjusio EP Teisės reikalų komiteto rekomendaciją. Komitete už siūlymą V.Uspaskichui atimti teisinę neliečiamybę balsavo 10 europarlamentarų, 3 balsavo prieš, 2 susilaikė. Svarstant bylą komitete, kaip paprastai tokiais atvejais, buvo atsižvelgta ir į tai, kad byla V, Uspaskichui buvo iškelta jam dar nesant Europos Parlamento nariu ir kad LR Seimas balsavo už tai, kad jis netektų imuniteto.
Antradienį balsavome už svarbų pranešimą dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos – viešosios erdvės Europoje kūrimo. Pranešime siūlomi būdai, kaip ES piliečiai, visuomenė galėtų aktyviau dalyvauti nacionaliniame ir viešajame visos Sąjungos gyvenime. Prieita išvados, kad iki šiol ES piliečiams yra per menkai paaiškinama, kad ES lygiu priimami politiniai sprendimai turi tiesioginės įtakos kasdieniniam jų gyvenimui. Valstybių narių žiniasklaidoje trūksta argumentuotų, nepaviršutiniškų žinių apie ES. Pritariau pranešėjui, kad valstybės narės turėtų padidinti akredituotų žurnalistų ES institucijose skaičių. Pavyzdžiui, Lietuva šiuo metu neturi nei vieno ES institucijose akredituoto žurnalisto. Žurnalistus ir toliau reiktų apmokyti, turtinti jų žinias apie sudėtingą ES sprendimų priėmimo procesą. Televizijos kanalas „Euronews“ galėtų pradėti transliacijas daugumos ES valstybių narių kalbomis, o ES institucijos - rengti reportažus vis daugiau jaunimo patraukiančioje socialinėje žiniasklaidoje. Asmeniškai aš itin parėmiau pranešėjo raginimą gerbti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą nuo redakcinės kontrolės, ypač – visuomeninių radijo ir televizijų transliuotojų teisę sudaryti savo programų tvarkaraščius taip, kaip jiems tai atrodo tinkama. Deja, kai kurių ES valstybių vyriausybės riboja visuomeninių transliuotojų finansavimą ir tuo siekia daryti įtaką personalo parinkimui, programų turiniui.
Ši savaitė – komitetų ir frakcijų posėdžių savaitė Briuselyje. Užsienio reikalų komitete aptarsime bevizį režimą tarp ES ir Gruzijos, rengsime konferenciją dėl Juodosios jūros regiono perspektyvų. Socialistų frakcijoje toliau svarstysime finansinių sandorių mokesčio įvedimą, o taip pat tarsimės, kaip geriau aprūpinti ES valstybes gamtinėmis dujomis.
