Laiškai ir komentarai

           2013 m. liepos 15 d. Justas Paleckis gavo Mikhailo Khodorkovskio įgalioto konsultacinės kontoros "Fortzer", besispecializuojančios užsienio politikos, tarptautinių ryšių, diplomatijos ir filantropijos srityse, dirbančios su politikais ar su politika susijusiais įtakingais asmenimis, direktoriaus Stefeno Džounso (Stephen Jones) laišką. Jame S. Džounsas primena, kad M. Khodorkovskio apeliaciją Aukščiausiame teisme numatyta svarstyti š.m. rugpjūčio 6 d., o spalio 25 d. sueis 10 metų, kai M. Chodorkovskis yra įkalintas.

           Taip pat Stefenas Džounsas persiuntė Michailo Chodorkovskio laišką Justui Paleckiui: Michailo Chodorkovskio laiškas Justui Paleckiui.

           2013 m. liepos 19 d. Justas atsakė Michailui Chodorkovskiui: Justo Paleckio atsakymas.

Po ES-Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo darbo grupės išvažiuojamojo posėdžio grįždamas iš Sočio per Maskvą į Lietuvą, Justas Vnukovo oro uoste susipažino su gal penkerių metų mergaite, kurią mama ir - matyt brolis - vis laikė ant rankų. Lėktuve jų vietos pasitaikė šalia. Mergaitė vardu Urtė negali vaikščioti, jai reikalinga kamieninių ląstelių terapija. Ją reguliariai atlieka Rusijoje.

Suprasdamas kiek daug lėšų reikalauja tokia terapija, Justas kreipėsi į Rusijos ambasadorių Vilniuje prašydamas atleisti mergaitę ir ją lydinčius asmenis nuo vizų mokesčių kelionėms į Rusiją gydymo tikslais ir taip bent kiek palengvinti finansinę naštą.

Justo Paleckio kreipimosi laiškas Rusijos ambasadoriui Lietuvoje

2011 m. birželio 7 d. gavome laišką iš Rusijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus, pasirašytą ambasadoriaus Vladimiro Viktorovičiaus Čchikvadzės:

Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje atsakymas

Gavome laišką dėl apskritojo stalo diskusijos dėl visuomenės nuomonės, liečiančios atominės elektrinės statybas Kaliningrade. Laiškas rusų kalba:

30 мая в конференц-зале гостиницы «Калининград», инициативная группа по проведению референдума по вопросу строительства АЭС в Калининградской области провела круглый стол с рабочим названием: «О важности учёта общественного мнения при строительстве БАЭС». Необходимость проведения подобного мероприятия была вызвана желанием членов инициативной группы скоординировать свои взгляды на проблемы строительства БАЭС и актуальность проведения референдума с представителями общественных организаций КО, а также получить пояснения по некоторым волнующим жителей вопросам от представителей «Росатома» и правительства КО. Для реализации этих задач к работе круглого стола были приглашены представители общественных организаций АНО «Новый мир», КРОО «Справедливость», ОО «Наш город», Независимый профсоюз студентов, неформального объединения "Зелёный город", Союз сторонников справедливой России, неформального объединения «Зелёный город», Международного альянса янтарных клубов «Согласие и содействие», неформального объединения «Комитет общественной самозащиты» и др., а также представители Областной избирательной комиссии, областной Думы, уполномоченный по правам человека, представители правительства КО, администрации Неманского района и корпорации «Росатом». 
Заинтересованность к участию в работе круглого стола выразили все приглашённые, за исключением правительства, «Росатома» и администрации Неманского района. Видимо предвыборные лозунги «Слышать людей» , так рьяно и многократно повторенные нашим Губернатором, так и остались лозунгами. Ну не интересно государственным и муниципальным чиновникам знать общественное мнение по тем делам, которые они продвигают, не говоря уж о его учёте. Таким образом, отсутствие представителей правительства и «Росатома", не позволило реализовать вторую часть задачи, которую ставили перед собой организаторы встречи. Ну не желают чиновники никому и ничего пояснять, а может и пояснить-то ничего не могут, потому, что сами ничего не понимают? Оставим это на их совести. 
Отсутствие чиновников никоим образом не помешало реализовать первую часть задачи. Я пояснил собравшимся, что, по мнению инициативной группы, строительство АЭС на территории области, так или иначе затрагивает интересы всех жителей, а не только тех, кто проживает в Неманском районе. Именно этим , по моему мнению, и обусловлено как само создание группы, так и необходимость проведения референдума. Житель Черняховска, а в 2009г., во время проведения т.н., слушаний в г.Немане , депутат Черняховского района Вера Сафонова, рассказала о том, как эти слушания проводились. По её мнению, налицо прямое нарушение закона и игнорирование общественного мнения. Она заявила, что в даже в официальную зону отчуждения входят территории 4х районов области. Так почему же слушания проводились только в одном? А как относятся ,например, жители Балтийска к тому, что через их порт будут вывозиться ядерные отходы? Или их это не касается? Уполномоченный по правам человека в КО, Ирина Вершинина, говоря о важности учёта общественного мнения, привела в пример страны Европы, где, по её словам, практически к каждым выборам, причём выборам любого уровня, приурочивается референдум, на который выносятся вопросы по которым власть, хочет знать мнение граждан. Видимо там власть хочет «слышать людей» на самом деле. Депутат областной Думы Константин Дорошок считает, что результаты референдума очевидны, большинство жителей против строительства и поэтому правительство приложит все усилия, что бы не допустить его проведения. Председатель ОО «Союз сторонников Справедливой России» Константин Гнатенко(кстати, он выступает за продолжение строительства) также подчеркнул важность учёта общественного мнения и необходимость референдума с тем, что бы придать легитимность этому строительству. Социолог, к.ф.н., доцент, депутат Большеисаковкого поселения Игорь Макеев, который по просьбе инициативной группы проводил социалогический срез в Гурьевском районе, представил результаты своей работы. Итоги проведённого опроса однозначно доказывают, что вопрос строительства АЭС волнует практически всех жителей и все они хотят, что бы их мнение было учтено. Итог встречи подвёл председатель ОО «Наш город» Михаил Костяев, он акцентировал внимание на необходимости проведения референдума по вопросу строительства АЭС, при этом он обратил внимание на то, что референдум необходим как противникам, так и сторонникам строительства и ещё неизвестно, кому он необходим больше. Сможет ли это понять правительство КО и Губернатор, или они, используя административный ресурс, не допустят проведения референдума, а всю ответственность за возможные последствия взвалят на себя и сами будут отвечать за них перед своими детьми и земляками( Росатом то смоется и ищи-свищи Кириенко с его чиновниками, а Губернатор то наш - Калининградец) - покажет ближайшее будущее. 
Будет ли зарегистрирована облизбиркомом инициативная группа, или опять найдутся формальные признаки для отказа в регистрации? Это всё и прояснит.

Костяев Михаил, председатель общественной организации "Наш Город" 77-06-10

Renata Ivanauskaitė:

Idomu butu suzinoti, kaip yra elgiamasi su likusiu maistu po pietu pavyzdziui paciame Europos Parlamente?

Justo atsakymas: 

Gerbiama Renata,

pirmiausiai noriu palinkėti Jums gerų 2011-ųjų ir atsiprašyti, kad tik dabar atsakau į Jūsų įdomų ir svarbų klausimą.

Išties, Europos Parlamento pastatuose Briuselyje ir Strasbūre dirba didžiulės, lyg fabrikų salės, valgyklos, kur pusryčiauja, pietauja tūkstančiai žmonių. Yra ir nemaža kavinių, vienas kitas restoranas. Iš ryto, eidamas į parlamento rūmus, pro langą matau daugybę žmonių baltais chalatais, besidarbuojančius nuo pat ankstyviausių valandų, kad parlamento nariai, jų padėjėjai, sekretoriato darbuotojai galėtų skaniai ir sveikai užkąsti.

Kartu su savo kolegomis padėjėjais Kasparu ir Jurgiu paklausinėjome viešojo maitinimo įstaigų EP darbuotojų, kaip atrodo reikalai su maisto atliekomis. Išgirdome įvairius atsakymus, kurių esmę galima suvesti į tokį apibendrinimą: EP valgyklos, kavinės, restoranai siekia kuo tiksliau apskaičiuoti, kad neliktų vartoti tinkamo maisto. Tačiau vis dėlto kai kas pasilieka, ir tai atiduodama labdaringoms asociacijoms (maisto bankas ir pan.). Nedidelę dalį suvartoja patys valgyklos darbuotojai. Tik maža dalis per dieną sugedusio maisto išmetama.

Jūsų klausimas, miela Renata, paskatino mane pateikti klausimą parlamento generaliniam sekretoriui Klausui Velei: ką jie ruošiasi daryti, kad neliktų to, apie ką kalbama paskutiniame sakinyje šio teksto priešpaskutinėje pastraipoje.

2010 m. rugsėjo 24 d. Justas susitikimo su Europos įmonių parlamento Lietuvos delegacijos nariais

Irenos Jasiukevičiūtės, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos, Europos įmonių parlamento Lietuvos koordinatorės padėka.

Skaityti padėką

  Andreas Rodenbeck

Experte für Unterricht

Laiškas

2010 09 30

Gerb. p. Palecki,

Vilniaus Goethe´s institutas ketina pristatyti Lietuvos asmenybes, kurių gyvenime svarbi daugiakalbystė. Remdamiesi šiais pavyzdžiais, norime parodyti, kaip svarbu mokytis kalbų.

Mums labai svarbi Jūsų parama. Jums tereikėtų atsakyti į keletą klausimų lietuvių arba vokiečių kalbomis. Visa tai mes paskelbtume platesnei auditorijai savo dvikalbėje ir palyginti gausiai lankomoje interneto svetainėje www.goethe.de/vilnius.

Mūsų manymu, Europos kalbų įvairovė yra viena iš jos turtingumo priežasčių. Kuo daugiau kalbų kalbame, tuo geriau galime suprasti kitus ir tuo turtingesnis mūsų pačių gyvenimas. Tokiu būdu daugiakalbystė yra svarbi taikaus ateities bendrabūvio sąlyga. Todėl mes remiame Europos Sąjungos idėją, kad kiekvienas europietis turėtų gerai mokėti ne tik gimtąją, bet ir dar bent dvi kalbas. 

Jei kiltų klausimų, mielai atsakysime (lietuviškai, angliškai arba vokiškai). Prašyčiau atsiliepti trumpa žinute ir tuo atveju, jei dalyvauti negalėtumėte.

Dėkoju už jūsų dėmesį.

Su geriausiais linkėjimais

Andreas Rodenbeck
Goethe-Institut Vilnius
Gedimino prospektas 5
LT-01103 Vilnius
www.goethe.de/vilnius

Justo atsakymai

1. Kokiomis kalbomis kalbate? Welche Sprachen sprechen Sie?

Be gimtosios kalbos kalbu rusiškai, vokiškai, angliškai. Galiu susikalbėti lenkiškai, skaityti tekstą man pažįstamomis temomis prancūziškai.

2. Kaip išmokote šių kalbų? Wie haben Sie diese Sprachen gelernt?

Mokykla ir universitetas davė nedaug, daugiausiai - praktika.

3. Kaip jums labiausiai patinka mokytis? Ką patartumėte tiems, kurie mokosi svetimų kalbų? Wie lernen Sie am liebsten? Haben Sie einen Tipp zum Sprachenlernen?

Labiausiai man patinka mokytis kalbų klausant radijo, kasetinių arba CD įrašų svetimomis kalbomis. Prisimenu, per radiją prieš kelis dešimtmečius iš JAV ar Didžiosios Britanijos buvo transliuojama radijo laida "Special English" - diktorius žinias skaitydavo sulėtintai, atskirdamas žodžius. Ji labai man padėjo. Labai daug naudos duoda žiūrėjimas televizijos laidų svetimomis kalbomis, ypač jeigu dar yra subtitrai pažįstama kalba. Lietuvoje filmai per televiziją rodomi įgarsinti lietuviškai, o štai Estijoje - originalo kalba, su estiškais subtitrais. Todėl ten svetimų kalbų išmokstama daugiau ir greičiau. Besimokantiems kalbų patarčiau einant pasivaikščioti, važiuojant automobiliu, traukiniu klausytis radijo arba įrašų svetima kalba.

4. Ar pasinaudojote svetimų kalbų žiniomis? Wofür nutzen Sie Ihre Fremdsprachenkenntnisse?

Šiandien nemokėti svetimų kalbų - tai pasijusti neįgaliu bendravime su užsieniečiais, bet kokiame darbe, susijusiame su kontaktais su užsieniu. O tokių darbų vis daugiau.

5. Ką jums reiškia daugiakalbystė? Was bedeutet Mehrsprachigkeit für Sie?

Daugiakalbystė - ne tik išsilavinusio, kultūringo žmogaus požymis. Prisiminčiau posakį, kuris priskiriamas K. Marksui: kiek kalbų moki, tiek kartų esi žmogus.

6. Ar turite mėgstamų svetimų kalbų žodžių? Welches ist Ihr „Lieblingsfremdwort“?

Iš vokiečių kalbos man patinka žodelis "Donnerwetter". Lietuviškai tai reikštų "Po perkūnais" - švelnus žodelis, vartojimas kai kas nors nepasiseka. Iš anglų - "well" - kadangi jis nieko nereiškia, o skamba įspūdingai.

7 Kokios kalbos jums patinka labiausiai? Welche Sprache(n) mögen Sie besonders? Warum?

Visos kalbos yra savotiškos ir gražios. Ypatingai melodinga, mano galva, italų kalba, kurios moku tik kelis žodžius.

8. Ar išmoktos svetimos kalbos jums siejasi su kokiais nors pojūčiais? Verbinden Sie mit Ihren Fremdsprachen bestimmte Gefühle?

Skaitant literatūrą svetima kalba jauti naujus žodžių niuansus, kurie ne visada būna ryškūs gimtojoje.

9. Kokių kitų kalbų norėtumėte išmokti? Welche Sprachen möchten Sie noch lernen?

Norėčiau gerai išmokti bent vieną romanų šeimos kalbą.

10. Ar kuri nors svetima kalba jums atrodo sunkesnė už kitas? Gibt es für Sie leichte bzw. schwere Fremdsprachen?

Kai kalbą mokaisi vaikystėje, ją paprastai įsisavini be jokių sunkumų. Jaunystėje kalbų mokytis lengva, su kiekvienu dešimtmečiu - vis sunkiau. Tačiau tikrai sunkios man atrodo kalbos, kurios naudoja kitą šriftą, hieroglifus.

11. Ką pasiūlytumėte jaunimui? Was empfehlen Sie der jungen Generation?

Pasiūlyčiau pamėginti kalbėti su draugais, kurie moka svetimas kalbas, ne lietuviškai, o tomis kalbomis - bent pusvalandį ar valandą per dieną.

Vytauto Gišvento laiškas

Žiniasklaidoje dažnai girdėti pranešimai apie pakitimus, įvairias anomalijas mūsų plinkoje, gamtoje, atmosferoje, keičiasi klimatas. Daugėja stichinių nelaimių nes gamta stengiasi atsikratyti teršalų ir teršėjų, žmonija patiria daug skausmo, kančių, netekčių, visa tai tiesiogiai susiję su nuolat didėjančiu gyventojų skaičiumi planetoje. Kai kurios šalys praktikuoja įvairias priemones, netgi agresyvias tam, kad to išvengti.

Gal būtų galima tarptautinėje erdvėje iškelti klausimą ar pasiūlymą dėl reikalingumo įkurti komisiją ar instituciją, kuri ištirtų atskiros teritorijos ar valstybės galimybę išmaitinti optimalų gyventojų skaičių, nepažeidžiant ekologijos gamtosaugos, nenaudojant cheminių priemonių, genetinių manipuliacijų ir kitų kenksmingų priemonių. Visa tai turėtų būti moksliškai ištirta, apskaičiuota ir pateikta atskiroms valstybems kaip gairės ateičiai dėl mūsų planetos ir ateities kartų išsaugojimo.

Su pagarba

Vytautas

Justo atsakymas

Gerbiamas Vytautai,

Ne kartą įvairiose auditorijose, žiniasklaidoje esu kalbėjęs dėl klimato kaitos, globalinio atšilimo grėsmės. Europos Parlamente irgi labai domiuosi šiais klausimais. Todėl labai malonu gauti įdomų ir svarbų pasiūlymą, susijusį su žmonijos egzistencija.

Galbūt šia linkme yra jau padirbėję mokslininkai, specializuotos tarptautinės organizacijos, ypač FAO. Pabandysiu tai pasiaiškinti. Jeigu tokie eksperimentai daromi, reikėtų jas pristatyti ir mūsų kraštų visuomenei. Jeigu tai nepadaryta, Jūsų pasiūlymas tuo labiau aktualus. Europos Parlamento Aplinkos apsaugos komitete aptarsiu jį su kolegoms, pamėginsiu sutelkti daugiau šalininkų ir, gal būt, parengti atitinkamą Europos Sąjungos dokumentą. Tačiau sakau iš anksto - tai nebus lengva.

Bet kokiu atveju – dėkui už tikrai vertingą pasiūlymą.

Pagarbiai –

Justas Vincas Paleckis

Europos Parlamento narys

Užsienio reikalų komiteto narys
Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotojas
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pavaduojantis narys
Delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininko pavaduotojas
Delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete narys
Lietuvos delegacijos Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupėje vadovas

Bolio Kemeklio laiškas

2010 0916

Sveiki parlamentare Justai Palecki.

Esu Bolis Kemeklis, panevėžietis, nepriklausau ir nepriklausiau jokiai partijai, nes neradau nė vienos maksimaliai atspindinčius mano interesus arba tos, kuriai mano pastangos būtų reikalingos. Prisipažįstu- nevertinu LSDP, nas ją tiesiogiai sieju su LKP, pastatyta ant kriminalinių nusikaltėlių ir Tėvynės išdavikų pamatų. Be abejo, negaliu smerkti ar nepamatuotai atsiliepti apie jos visus narius, nes buvimas bet kokioje partijoje yra vienaip/ kitaip tikslingas. Nors man nesuprantamas LKP/ LDDP/ LSDP egzistavimas, tikiu, kad varomasis branduolys (skirtingai nei LKP) dirbs Lietuvos labui. Man asmeniškai nesuprantama tik viena- tremtinių darbas šioje organizacijoje.

Gerb. Parlamentare, klausimą Jums turiu konkretų konkrečiam atvejui:

1957-01-16 datuotu LKP CK nutarimu ( jį tvirtino ir Jūsų tėvas ) 1957 metais mano tėvas Balys Kemeklis " Klajūnas" su savo žmona ( mano mama) tik sugrįžęs iš įkalinimo vietos ( Intos lageriai) buvo pakartotinai ištremtas iš Lietuvos LKP dėka. Tremtyje aš gimiau 1959 metais, bet tremtinio statuso negaunu, nes trėmė ne KPSS, bet LKP. 1966 metais grįžau su mama ir broliu ( tėvas grįžo 1965 metais ir paruošė mums grįžimą). LKP sistema tėvą ir jo šeimą reketavo laikotarpyje nuo 1965 iki 1982 metų, kuomet tėvą sunaikino, imitavus savižudybę. bent jau iki 1974 metų man buvo draudžiama mokytis net technikume. 1990 metais atsidaręs privačią veiklą ir lygiagrečiai atstatinėdamas teisingumą tėvui, susidūriau su buvusių jo naikintojų trumpais perspėjančiais grąsinimais ir ilgalaikiu LDDP atstovo grąsinimu. Nors į juos nekreipiau dėmesio, jie buvo materealizuoti. Motyvacija buvo viena - besąlygiškas finansinis LDDP rėmimas ir tėvo, bei jo likimo draugų ignoravimas. Tėvo išduoti teisės neturėjau, juolab buvau jam pažadėjęs atstatyti teisingumą, jei sulauksiu nepriklausomybės.

Sako vaikai už tėvų darbus neatsako- tai kodėl jau 20 nepriklausomybės metų aš nešu naikinamąją atsakomybę už tėvo nuopelnus Lietuvai? Ką Jūs galite pasiūlyti konkrečiu atveju?

Atsakymą pageidauju gauti asmeniškai iš Jūsų. 

Jau eilę metų iš manęs atimta galimybė ne tik oriai gyventi, bet ir gintis. Kol kas išlaikau kitus būtinus privalumus- negeriu ir nerūkau. Pagarbiai priešingos stovyklos daug pasiekusiam lietuviui.

Bolis Kemeklis

Justo atsakymas

2010 09 24

Gerbiamas Boli Kemekli,

Pirmiausia, ką supratau iš Jūsų laiško – kad Jūsų šeimos istorija verta atskiros knygos. Labai linkėčiau pačiam pagerbti Tėvą (net jeigu to nedaro tai įpareigotos Lietuvos institucijos) – surinkite medžiagą, prisiminimus, dokumentus, išleiskite knygutę ar įdėkite į internetą.

Nesu profesionalus istorikas, todėl negaliu suprasti Jūsų pakartotinos tremties priežasties, o juo labiau – kodėl ji nepripažįstama Lietuvos Respublikoje. Tiesiog nerandu Jūsų laiške tikslesnių faktų. Galbūt, reikėtų teisininko kvalifikuoto komentaro.

Labai norėtųsi, kad tokių šeimų atžvilgiu būtų grąžinta teisybė.

Kitas reikalas – kaip Jums padėti? Perskaičiau Jūsų ieškinį Panevėžio teismui ir net nekvalifikuota akimi matau trūkumus. Jums reikia pasitelkti advokatą, parašyti kvalifikuotą ieškinį, įvardinti konkrečius Jus nuskriaudusius asmenis. Juk, kaip atrodo, iš teksto, Jūs buvote nuskriaustas ar skriaudžiamas visai neseniai – tiems dalykams dar nesukakusi jokia senatis. Nesvarbu – kur Jūsų atžvilgiu buvo atlikta neteisybė – Lietuvoje ar Norvegijoje. Kvalifikuotas teisininkas turi padėti atstatyti teisingumą.

Kartu kviečiu nenusivilti Lietuvos politine sistema. Štai keikiate visas partijas. Gal ta sistema netobula, bet svarbiausia dalyvaukite šalies likime pats – balsuokite už partiją, kuri arčiau širdies, ir pats dalyvaukite jos veikloje, stenkitės padaryti ją geresne ir teisingesne. Neatiduokite Lietuvos likimo į kitų rankas. Su tokia biografija Jūs turite teisę būti krašto šeimininku.

Linkėdamas Jums sėkmės,

Justas Vincas Paleckis

Europos Parlamento narys
Užsienio reikalų komiteto narys Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotojas
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pavaduojantis narys
Delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininko pavaduotojas
Delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete narys
Lietuvos delegacijos Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupėje vadovas

Bolis Kemeklis

2010 09 24

Dėkui už nuoširdų atsakymą ir už atsakymo nevengimą. Sėkmės ir Jums.

Bolis Kemeklis

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui

p. Raimundui Palaičiui

2010 05 26, Nr. 09-2010, Vilnius

Lietuvos valstybės ir tuo pačiu išorinė ES siena – ypatingas objektas, reikalaujantis jo stiprinimo nesudarant papildomų kliūčių teisėtam žmonių judėjimui. Deja, susidaro įspūdis, kad kai kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai taikant visuotino griežto taupymo politiką gali susilpninti Lietuvos ir visos ES išorinės sienos saugumą.

Pastaruoju metu daugėja neteisėto sienos kirtimo ir kontrabandos gabenimo atvejų. Viena vertus, tai lemia išaugęs dėl padidinto akcizo tabakui, alkoholiui ir benzinui kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje. 

Kita vertus, pernelyg drastiški ir, manyčiau, neapgalvoti sprendimai taupyti ES išorės sienos srityje sutrikdė normalų Lietuvos pasieniečių darbą. Sumažintos benzino normos, ne visi pasieniečiai gauna uniformas, kitą darbui skirtą inventorių, personalo apmokymas ir rengimas dirbti pasienyje nėra pakankamas.

Pasieniečių algos sumažintos. Premijos už sulaikytus kontrabandininkus nurėžtos. Dėl to pasieniečiai praranda motyvaciją geriau dirbti, rizikuoti, iškęsti kontrabandininkų grasinimus. Nesuprantama ir tai, kad kai kuriose rinktinėse dėl taupymo mažinamas dirbančių naktį pasieniečių skaičius juos pervedant į dieninę pamainą, kai priemokos mažesnės. Galima numanyti, kad visa tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sulaikoma tik apie 10 proc. cigarečių kontrabandos ir nedidelė dalis kitų kontrabandinių prekių.

Dėl menkos ES išorės sienos apsaugos kyla ir nelegalios migracijos bei kitų pažeidimų aktyvėjimo grėsmė.

Norėčiau sužinoti, kaip LR Vidaus reikalų ministerija ketina taisyti esamą padėtį.

Justas Vincas Paleckis

Vidaus reikalų ministro atsakymo tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Vidaus reikalų ministro atsakymo tęsinys (pdf formatu).

Taip pat dėl ES išorinių sienų saugumo Justas teiravosi bei klausimą raštu peteikė Europos Komisijai:

Naujosioms ES šalims stojant į Šengeno erdvę, ES skyrė nemažai lėšų, kad būtų užtikrintas ES išorinės sienos saugumas, jos negalėtų kirsti pažeidėjai ir kontrabandininkai. Tačiau pastaruoju metu kai kuriose naujose ES valstybėse narėse labai didėja kontrabandos mastai ir daugėja nelegalaus išorinės sienos pažeidimo atvejų.

Kaip Europos Komisija vertina ES išorinės sienos saugumą naujosiose ES valstybėse? Ar EK nemano, jog FRONTEX agentūrai reikėtų suteikti galimybę teikti daugiau techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių bendroms sienų apsaugos operacijoms tose ES narėse, kuriose dažniausiai pažeidžiamas ES sienos saugumas ir gaji kontrabanda?

P-3183/10 LT

Komisijos vardu pateiktas

C. Malmström atsakymas

(24.6.2010)

Komisija dalyvavo atliekant išorės sienų kontrolės vertinimus, už kuriuos buvo atsakinga Taryba, siekiant 2007 m. gruodžio – 2008 m. kovo mėn. panaikinti vidaus sienų su naujosiomis valstybėmis narėmis kontrolę. Nors šiose vertinimo procedūrose Komisija atliko tik stebėtojos vaidmenį, ji pritaria Tarybos išvadai, kad naujosios valstybės narės atitinka visas išankstines sąlygas, keliamas Šengeno acquis taikymui, o visų pirma gebėjimui kontroliuoti išorės sienas laikantis acquis nuostatų ir užtikrinti didelį saugumo laipsnį.

Komisija stebi padėtį prie išorės sienų ir imsis priemonių pagal Sutartyje numatytą kompetenciją, jei valstybė narė tinkamai netaikys acquis.

2010 m. vasario mėn.[1] Komisija pasiūlė pakeisti Frontex reglamentą[2], kad remdamasi rizikos analizėmis, įskaitant galimas grėsmes saugumui, Frontex galėtų pati, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, inicijuoti bendras operacijas ir bandomuosius projektus. Pasiūlyme numatyta valstybių narių pareiga bendroms agentūros operacijoms suteikti minimalų kiekį techninės įrangos. Vykdant Frontex vadovaujamas bendras operacijas ir bandomuosius projektus turėtų būti sukurtas sienos apsaugos pareigūnų, kuriuos būtų galima dislokuoti, rezervas. Dėl šių naujovių Frontex galėtų labiau padėti valstybėms narėms, be kita ko, pradėti bendras operacijas didelės rizikos išorės sienų atkarpose.

Frontex koordinuojamos bendros operacijos prie rytinių sausumos sienų pradėtos atlikus išsamią rizikos analizę; jomis siekiama tinkamai ir operatyviai reaguoti į didelį nelegalių imigrantų srautą prie išorės sienų. Naujausios 2010 m. vykdytos operacijos: bendra operacija „Jupiteris“ (prie sienų su Ukraina ir Moldovos Respublikos), bendra operacija „Neptūnas“ (prie Vengrijos – Serbijos ir Slovėnijos – Kroatijos sienų) ir bendros operacijos „Poseidonas“ sausumos padalinio operacijos (prie Graikijos – Turkijos, Graikijos – Albanijos ir Bulgarijos – Turkijos sienų).

Reikėtų priminti, kad atsakomybė už sienų kontrolę tenka valstybėms narėms, o ne agentūrai Frontex. Frontex įgaliojimai apima tik operatyvaus valstybių narių bendradarbiavimo prie išorės sienų koordinavimą valstybės narės prašymu ir susiję su asmenų, o ne prekių kontrole.

Džiaugiamės, kad Europos Parlamento narys Justas Paleckis nepamiršta kretingiškių, mus pradžiugina savo straipsniais rajono laikraštyje „Pajūrio naujienos“. Neseniai J. Paleckis rašė apie mūsų pensijų mažinimo pasekmes, apie ES sienos skyles Lietuvoje.

Su įdomumu perskaičiau J. Paleckio knygą apie darbą Europos Parlamente „Gyvenimas trikampyje“. Antrą kadenciją išrinktas į Europos Parlamentą kovo 11-osios akto signataras J. Paleckis labai rūpinasi Lietuvos prestižu Europos Sąjungoje. Už tai jį vertiname ir gerbiame.

Romualdas Navickas

Kretinga

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui

p. Raimondui Šukiui

2010 03 10, Nr. 02-2010, Vilnius

Dėl fibromialgijos ligos padėties Lietuvoje

Europos Parlamentas 2009 m. sausio 13 dieną, atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnį, priėmė deklaraciją dėl fibromialgijos. Ši deklaracija buvo priimta atsižvelgiant į tai, jog daugiau kaip 14 milijonų Europos Sąjungos gyventojų ir nuo 1 iki 3 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo fibromialgijos, o nuo 1992 m. Pasaulio sveikatos organizacija fibromialgiją pripažino liga, tačiau ji vis dar nėra kodifikuota ir įtraukta į ES susirgimų sąvadą, o dėl to ligoniams negali būti oficialiai nustatyta minėtoji diagnozė.

                      Ši deklaracija ragino:

• informuoti visuomenę apie šį susirgimą ir gerinti prieigą prie informacijos, skirtos medicinos personalui ir ligoniams, remiant ES ir nacionalines informacines kampanijas,
• valstybes nares gerinti prieigą prie diagnozės ir gydymo;
• skatinti fibromialgijos mokslinius tyrimus, pasinaudojant Septintąja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąja programa ir būsimomis mokslinių tyrimų programomis;
• palengvinti duomenų apie fibromialgiją rinkimo programų kūrimą.

Kokias būdais Lietuvoje yra bandoma įgyvendinti šios deklaracijos nuostatas bei informuoti visuomenę apie šį susirgimą ir gerinti prieigą prie informacijos apie šią ligą? Koks yra šios ligos reglamentavimas bei gydymo ir diagnozavimo būdai Lietuvoje?

Pagarbiai,

Justas Vincas Paleckis

Sveikatos apsaugos ministro atsakymo tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Iš įvairių Lietuvos vietų Justas gauna laiškų, kuriuose piliečiai reiškia nuomonę, kad atitinkamos Lietuvos Respublikos institucijos nepakankamai laikosi įstatymų ir pro pirštus žiūri į gyventojų skundus dėl triukšmo. Dėl šios priežasties Justas Paleckis kreipėsi į LR Valstybinio aplinkos sveikatos centro direktorių p. Erikui Mačiūną.

Justo laiško tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Į Justo Paleckio 2010 m. kovo 17 d. laišką dėl aktyvesnio triukšmo valdymo Lietuvoje buvo gautas Valstybinio aplinkos sveikatos centro direktoriaus Eriko Mačiūno atsakymas.

Atsakymo tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Aušros Pažėraitės laiškas

2010 03 15

Sveiki,
 
Drįstu pasinaudoti Jūsų laiku, nes Jūs kaip Saugumo ir gynybos pakomitečio ir ypač Delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininkų pavaduotojas bene ženkliausiai galite pagelbėti Lietuvai ir jos piliečiams. Mane kaip ir daugelį mano pažįstamų itin neramina Baltarusijos planai statyti atominę elektrinę Astravo aikštelėje Gardino srityje. Jei neklystu, tai Jūsų padėjėjas dalyvavo baltarusių PAV pristatyme Aplinkos ministerijoje, bet visgi trumpai aprašysiu reikalo esmę. Kaip žinia atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos 23 km. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti – 2016 m.
 
Lietuvos Aplinkos ministerijos tinklapyje teigiama, kad planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes eksploatuojant atominę elektrinę bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, be to galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Įvykus reaktoriaus avarijai galėtų kilti grėsmė Lietuvos aplinkai ir gyventojų sveikatai.
 
Kaip suprantu realybė tokia, kad neišbandytas reaktorius stovės mažiau nei 50 km atstumu nuo Lietuvos sostinės, didžiausio mūsų šalies miesto, be to reaktorių aušinti žadama Neries vandeniu! Tai reiškia, kad net mažiausias radioaktyvių medžiagų nutekėjimas nebus lokalus, nes Neries upe gali atitekėti pas mus ir mirtį nešančios medžiagos plačiai pasklistų, patektų ir į gruntinius vandenis. Didžiausia taršos dalis tektų Vilniui, o po to per Kauną ir per Nemuną didžiajai daliai Lietuvos, o per Kuršių marias pasidalintume ir su kitomis Baltijos valstybėmis. Specialistai teigia, kad po didesnės avarijos dėl tokios pasekmių sklaidos gali būti sunaikinta apie 85% Lietuvos!
 
Tačiau nereikėtų nei avarijos, užtektų vien grėsmės, kad Nerimi po visą šalį lengvai gali išplisti radioaktyvi tarša, ir, manau, emigruotų iš Lietuvos didelė dalis net ir tų žmonių, kurie kantriai kenčia visas krizes, nepriteklius ir kitokias negeroves, nes tiki savo šalim, myli ją ir neturi jokio noro iš jos išvykti. Juk tai būtų priverstinė emigracija dėl potencialios fizinės grėsmės. Baisu net pagalvoti, kad ir mūsų šeimai gali tekti taip pasielgti, nes nors ir esam Lietuvos patriotai, bet juk turim mažus vaikus, kuriuos norim matyti sveikai užaugusius.
 
Kaip oficialiai teigiama, Lietuvos pozicija bus formuojama, remiantis visuomenės, mokslininkų ir specialistų pasiūlymais iki kovo 31 d. raštu pateiktais Lietuvos Aplinkos ministerijai. Todėl ypač didelį nerimą kelia tai, kad viešoje erdvėje niekur negaliu rasti informacijos, patikinimų, kad Lietuvos pusė tikrai pateiks tvirtą neigiamą poziciją ir daro bei toliau darys kokius nors ženklius savo pačios ir pasitelkiant Europos Sąjungą bei įvairias tarptautines institucijas žingsnius, kad būtų išvengta baltarusiškos atominės jėgainės statybos ant Neries upės kranto ir dar šalia didelio Lietuvos miesto. O gal nieko nerandu, nes nieko tokio ir nėra daroma?
 
Todėl labai prašau atkreipti dėmesį į šį laišką ir padaryti viską, ką tik galite, kad Lietuva išliktų saugi, sveika ir nesunaikinta.
 
Beje, eilėje statyti stovi ir Kaliningrado atominė – irgi šalia Lietuvos sienos ir aušinama upės vandeniu...
 
Pagarbiai
Aušra Pažėraitė
Deja, gyvenanti šalia Neries

Justo atsakymas

2010 03 17

Gerbiama Aušra Pažėraite,
 
Ačiū už Jūsų skaudų laišką. Ir aš gyvenu visai šalia Neries, mano butą nuo jos skiria 300-400 metrų. Tad mes abu, kaip ir milijonai kitų žmonių Lietuvoje ir už jos ribų esame labai pažeidžiami dėl atominių elektrinių prie Neries poveikio.
 
Dėl atominės elektrinės Baltarusijoje poryt Seime rinksis parlamentarai, specialistai. Manau, kad įpareigosime Vyriausybę daryt viską, kas įmanoma, kad baltarusiai laikytųsi maksimaliai aukštų, tarptautiniai pripažintų aplinkosauginių standartų. Tą patį, esu įsitikinęs, darys ir Europos Sąjunga. Deja, priversti baltarusius atsisakyti statybos ar pakeisti statybos vietą galimybių neturime.
 
Jus teisi ir dėl numatomos statyti atominės elektrinės Kaliningrade. O ir lenkai ruošiasi statyti kažką panašaus netoli Lietuvos sienos. Ir mūsų pačių numatoma statyti AE - ne žaisliukas, o nemažo pavojaus kupinas užtaisas, net jeigu bus laikomasi aplinkosauginių standartų. Nors įpratome gyventi ilgus dešimtmečius šalia veikiančios Ignalinos AE, kuri dabar jau uždaryta, reikia turėti omenyje, kad ji, naudodama RBMK (Černobylio) tipo reaktorius be apsauginio gaubto, buvo laikoma nesaugiausia Europos Sąjungoje.
 
Taigi, pavojai buvo, pavojai išlieka. Tačiau privalome daryti viską, kad juos sumažintumėme iki minimumo.
 
Pagarbiai,
 
Justas Paleckis

Dariaus Sabaliausko laiškas

2010 01 27

Laba diena gerb.J.Palecki,

norėčiau išgirsti jūsų nuomonę pažiūrėjus svetainę ir konferenciją: ar Lietuvoje reikalingi gyvosios archeologijos objektai?

Pagarbiai

Darius Sabaliauskas

Justo atsakymas

2010 02 11

Gerbiamas Dariau Sabaliauskai,

Labai sveikinu šią Jūsų iniciatyvą, kuri atspindi ir Europos Sąjungos šūkį „Suvienijusi įvairov3“. Visiškai sutinku ir pritariu, jog yra būtina puoselėti tradicijas ir papročius, buitį ir amatus, architektūrą ir menus. Jei kiekvienos ES šalies, miestai, miesteliai ir bendruomenės tai išradingai darytų, kokioje margoje ir vieningoje bendrijoje gyventume.

Pasistengsiu populiarinti tinklalapį apie Troškučius ir Mažeikių kraštą. Paraginsiu ir savo kolegas, bičiulius kituose Lietuvos rajonuose perimti šią idėją.

Manau, kad būtent tokių žmonių, kaip Jūs, dėka ir laikosi, vis dar nesugriūva mūsų Lietuva. Tokių žmonių, kurie nerimsta, pergyvena, ieško naujų idėjų. Suprantu, jog tokiems žmonėms kartais nelengva, bet jie labai reikalingi.

Linkiu visokeriopos sėkmės bei jėgų įgyvendinat šį projektą.

Justas Vincas Paleckis

Justo atsakymas

2010 02 03

Gerbiamas Rimantai Velička,

Ačiū Jums už laišką ir išsakytas mintis. Tai, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, dabar labai sunku, matyti plika akimi. Nors dirbu Europos Parlamente Briuselyje, kiekvieną savaitę sugrįžtu į Lietuvą. Stengiuosi penktadienį ar kitą savaitės dieną (tai priklauso nuo darbo tvarkaraščio Briuselyje ar Strasbūre) nuvykti ir susitikti su miestų, miestelių ir kaimų gyventojais. Žinoma, diskusijos būna nelengvos.

Žinau, jog Europos Komisija patvirtino pagalbos maisto produktais labiausiai nepasiturintiesiems planą 2010 metams. Ši pagalba teikiama ne vienerius metus. Perskaitęs Jūsų laišką, kalbėjausi su Lietuvos žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūros, Lietuvos Caritas ir Žemės ūkio ministerijos vadovais ir darbuotojais. Visi jie pripažino, kad padėtis, ypač šiais metais, yra labai sunki. Jei prieš dvejus metus Lietuvoje buvo apie 250 tūkstančių paramos prašančių žmonių, tai šiais metais jų padaugėjo dvigubai - iki pusės milijono! Prieš metus Lietuvai skirta parama siekė apie 32 milijonus litų, o 2010 m. skirta parama kiek sumažėjo – 30,57 milijonai litų. Deja, šiais metais atsirado daugiau ES šalių, kurios prašo paramos – jų jau devyniolika.

Dar sunku pasakyti kiek šiais metais bus skiriama žmogui maisto produktų per vieną dalinimą. Visai neseniai, šių metų vasario 1 d., vyko tiekėjų ir maisto gamintojų konkursas, kurie parengs žaliavinius produktus tinkamus žmonių mitybai. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad ši parama teikiama ne pinigais ir ne maisto produktais, o, kaip ir rašiau – žaliaviniais produktais (grūdais, pieno milteliais ir kita žaliava). Tad ši parama priklauso dar ir nuo įmonių.

Tik vasario pabaigoje bus sudaromos sutartys su gamintojais ir bus aišku, kiek ir kokie produktai, kada ir kokais kiekiais bus dalinami. Lietuvos Caritas darbuotoja man sakė, jog turėtų būti apie 10 skirtingų maisto produktų, pradedant kruopomis, baigiant sausainiais, sausais pusryčiais, cukrumi ir kondensuotu pienu.

Iš pokalbių su minėtų institucijų darbuotojais supratau, jog jiems tikrai rūpi šie nelengvi reikalai, jie stengiasi daryti viską, ką gali. Jie kviečia ir parduotuves, ir visus galinčius padėti žmones prisidėti savo parama. Ir man pačiam teko ne kartą atėjus į parduotuvę nupirkti kruopų, makaronų ar arbatos labdarai.

Kad ir kaip ten būtų, nors ir nedidelė, bet parama, daugeliui mūsų žmonių yra vertinga, ją jie mielai priima. Tai man sakė ne vienas miesto ir ypač kaimo gyventojas.

Gavęs Jūsų laišką, kreipiausi į Europos Komisiją, kuri administruoja skiriamas šiai paramai lėšas. Siūliau, kad krizės metu būtų rastas papildomas finansavimas nurodytai paramai. Po sunkių laikų, kaip ir po audrų, išaušta geresnės, saulėtesnės dienos. Tad nenusivilkim ir darykim viską, kad jos ateitų kuo greičiau.

Pagarbiai,

Justas Vincas Paleckis

Rimanto Veličkos laiškas

2010 01 29

Gerb. europarlamentare,

noriu informuoti apie sia isreklamuota, europine parama, kuri liko tik pasityciojimu is zmoniu, nes jau jos nebeverta prasyti,  net atejus pesciam, o jau autobusu, ar automobiliu atvaziavus, ar gadinti popieriaus, bei laiko. Nes lapkricio men 2009 m, vienam asmeniui  vienam  men. buvo duota nepilni 2 kg. kruopu. Siais metais kazin ar bebus 1 kg. zmogui - men. (nes labai zymiai padaugejo, galo su galu nesudurianciu zmoniu) Tai nebeverta tokios paramos reklamuoti, arba reikia ja bent kiek didinti, o ne tyciotis is zmoniu. Tai kelkite si, sarmata daranti klausima, ten toje sajungoje, nes kazkas nebegerai su sia Lietuva vadinama valstybele, kuri tik is paramos ir pasalpu begyvena ir nebeisgyvena!?  Nekantriai laukiu atsakymo.

Pagarbiai Rimantas Velicka. 2010 01 29.

2010 01 21

www.knygumainai.lt

Еl. pašto adresas: info@knygumainai.lt

Jūsų komentaras: "Jeigu sugebėsime atsisakyti švaistūniško gyvenimo būdo, pereiti prie taupymo, ne tik išsaugosime aplinką ir neperkaitusią planetą, bet ir papildysime savo kišenes". Kadaise išgirstos Jūsų mintys apie pagalbą žemei mus įkvėpė socialiniam projektui "Knygų mainai: ir smagu, ir gamtai gerai"! Norime jį pristatyti ir jums: tai – socialinis projektas visiems, kas myli knygas ir neišgali jų nusipirkti tiek, kiek norėtų. Projektas – tai ir skaitytojų klubų veikla ir stilinga, prancūziškos dvasios knygų svetainė ir filantropinės iniciatyvos. www.knygumainai.lt ragina peržiūrėti neskaitomų knygų lentynas, išsitraukti dviratuką ir nuvežti knygas tiems, kam jos reikalingos, kas jų laukia. Sėkmės Jūsų veikloje. Laukiame apsilankant ir užsiregistruojant mūsų svetainėje, kur ką tik pradėjo rinktis knygas mylintys žmonės. Su šilčiausiais linkėjimais, www.knygumainai.lt

Justo atsakymas

2010 01 25

Gerbiamieji,

dėkojame už Jūsų laišką. Labai malonu, kad palaikote žaliąsias idėjas, siekį atsisakyti švaistūniško gyvenimo būdo ir perėjimo prie taupymo, siekiant išsaugoti aplinką.

Džiaugiuosi, jog mano mintys įkvėpė Jus tokiam naudingam, socialiai atsakingam bei reikalingam projektui.

Su malonumu prisidėsiu prie šio Jūsų organizuojamo projekto. Namuose susikaupė knygų, kurių jau nebeskaitysiu, o kai kam jos gali būti įdomios ir naudingos. Jūsų tinklapyje paieškosiu knygų pagal savo skonį ir polinkius.

Linkiu visokeriopos sėkmės įgyvendinant šį projektą.

Justas Paleckis

Europos Parlamento narys
Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Tel. (8 5) 266 3056
Faksas (8 5) 266 3058
www.paleckis.lt

www.knygumainai.lt kūrybinės grupės atsakymas 

2010 01 25

Gerbiamas Justai Palecki,

Labai smagu - ačiū už Jūsų laišką, padrąsinimą, palaikymą, gerą žodį. Sėkmės Jums. Ir ačiū už visas Jūsų skleidžiamas idėjas, mintis, iniciatyvas, Žaliąjį kodeksą ir jo populiarinimą. Gal kada nors kartu kokią nors gražią iniciatyvą sugalvosime.

Džiaugsmingai,

www.knygumainai.lt  kūrybinė grupė

knygų mainai: ir smagu, ir gamtai gerai!

Virginijos Balandienės laiškas

2010 01 25

Šiaulių "Romuvos" gimnazijos prašymas

Gerb. J.V. Palecki,

Mes esame tarptautinio projekto "Europos Parlamentas - demokratijos Europoje garantas" dalyviai iš Šiaulių "Romuvos" gimnazijos. Projektą finansuoja Europos Parlamentas, o jį koordinuoja p. Francesca R. Ratti, Komunikacijos skyriaus generalinė direktorė.

Projekto metu jo dalyviai gilina žinias apie Europos Sąjungą, jos institucijas, skleidžia žinias apie Europos Parlamento darbą, skatina miesto gyventojus ir mokyklos bendruomenę būti aktyviais ES piliečiais, organizuoja įvairius renginius. Projekto veiklos plane numatytas atvykimas į Europos Parlamentą Briuselyje, kur pristatysime projektinės veiklos rezultatus.

Labai prašome Jūsų pagalbos, organizuojant mūsų priėmimą Europos parlamente. Norėtume susipažinti su parlamento darbu, apžiūrėti darbo vietas. Būtų malonu, jei galėtume susitikti su Jumis ar kitais Lietuvos euro parlamentarais. Planuojame atvykti 2010-04-12/17 dienomis, bet datą galėtume koreguoti pagal aplinkybes.

Laukiame Jūsų atsakymo.

Pagarbiai,

Virginija Balandienė
Projekto vadovė
Šiaulių "Romuvos" gimnazija

Justo atsakymas

2010 01 25

Gerbiama Virginija,

Pirmiausiai noriu Jus ir Jūsų kolegas nuoširdžiai pasveikinti, laimėjus šį tarptautinį projektą, kuris prisidės prie Europos Parlamento viešinimo ir populiarinimo Lietuvoje.

Kaip teisingai skelbia Jūsų projekto pavadinimas, Europos Parlamentas yra sukurtas tam, kad atstovautų visiems piliečiams, kad būtų jų ausimis ir lūpomis sudėtingoje ES struktūroje. Tik užtikrinus, kad piliečiai supras šios institucijos svarbą ir galimybes, perteiks savo nuomonę ir pageidavimus per jų išrinktus atstovus, EP galės efektyviai veikti kaip demokratijos garantas. Kadangi šio projekto tikslas kaip tik toks ir yra, ji galima tik skatinti ir palaikyti.

Mielai su savo padėjėjais prisidėsime prie šio projekto įgyvendinimo, padėdami organizuoti Jūsų priėmimą EP. Jeigu aš pats tuo metu būsiu Briuselyje, nepraleisiu progos susitikti ir padiskutuoti su projekto dalyviais ne tik Lietuvai, bet ir visai ES aktualiomis temomis.

Dėl tolimesnės projekto eigos ir mano indėlio jame prašau kontaktuoti su mano biuro Briuselyje vadovu Kasparu Kemekliu el. paštu kasparas.kemeklis@europarl.europa.eu arba telefonu 0032 2284 7921.

Linkiu sėkmės projekto įgyvendinime,

Justas Vincas Paleckis
Europos Parlamento narys

Virginijos Balandienės atsakymas

2010 01 27

Gerbiamas J. Palecki,

Dėkojame už atsakymą ir nuoširdų palaikymą, įgyvendinant mūsų projektą. Tikimės, kad turėsime galimybę susitikti su Jumis Europos Parlamente ir padiskutuoti apie visiems ES piliečiams aktualias temas.

Iki malonaus susitikimo.
Pagarbiai,
Virginija Balandienė

Vytauto Bagdono laiškas

2010 01 18

Laba diena,

Labai atsiprašome už brangaus Jūsų laiko gaišinimą. Rašo Jums anykštėnas Vytautas Bagdonas- Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus vedėjas. Mes labai norėtume paprašyti mūsų kukliam muziejui padovanoti savo knygų su autografais, užrašytais palinkėjimais muziejaus lankytojams. Pernai rudenį, minėdami savo garsiojo kraštiečio lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto 140-ąsias gimimo metines, paskelbėme akciją, kurios tikslas muziejuje sukaupti 140 knygų su rašytojų, žurnalistų, politikų, mokslininkų autografais. Mūsų akcijai pritarė ir nevyriausybinė organizacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, taip pat Lietuvos žurnalistų sąjunga. Jau esame gavę nemažai knygų, kurias eksponuojame Vaižganto vardu pavadintame muziejuje Svėdasų seniūnijos Kunigiškių kaime. Muziejus veikia daugiau kaip dvidešimt metų restauruotame dar carizmo laikais statytame Kunigiškių buvusios pradžios mokyklos pastate. Šią mokyklą lankė ir Vaižgantas bei kiti žymūs žmonės. Todėl šiuo laišku kreipiamės ir į Jus, prašydami rasti galimybių ir mums padovanoti vieną ar keletą savo knygų. Jeigu tokių neturėtumėte, tiks ir kitokios knygos, svarbu, kad tai būtų Jūsų dovanotos, su Jūsų autografu.Tinka bet kokio turinio knygos- politinės, autobiografinės, grožinė literatūra ir t.t. Kiekis neribojamas. Labai prašytume, jeigu sutiktumėte mūsų muziejų pradžiuginti savo dovanomis, knygas atsiųsti paštu tokiu adresu:

Svėdasų krašto(Vaižganto) muziejus,
Kunigiškių kaimas,
Vaitkūnų paštas,
Anykščių rajonas, LT 29340

Tariu nuoširdžiausius linkėjimų žodžius darbe, gyvenime, politikoje, kūryboje.

Iš anksto dėkodamas, su didžiausia pagarba-

Vytautas Bagdonas,

muziejininkas, žurnalistas ir knygų dovanojimo akcijos sumanytojas

Justo atsakymas

2010 01 25

Gerb. Vytautai Bagdonai,

Labai ačiū už Jūsų laišką ir puikų sumanymą praturtinti Jūsų muziejų knygomis su autografais bei palinkėjimais muziejaus lankytojams.

Aš paruošiau keletą savo knygų, kurias galėčiau pasiųsti Jums. Tačiau norėčiau sudominti Jūsų sumanymu platesnį literatų ir leidėjų ratą. Todėl siunta į Svėdasų krašto Vaižganto muziejų kiek užtruks, bet bus gausesnė.

Pagarbiai ir nuoširdžiai,
Justas Vincas Paleckis

Europos Parlamento narys
Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Tel. (8 5) 266 3056
Faksas (8 5) 266 3058
www.paleckis.lt

Vytauto Bagdono atsakymas

2010 01 27

Laba diena,

Esu be galo dėkingas Jums už atsakymą ir mūsų sumanymo palaikymą. Mielai lauksime Jūsų dovanotų knygų. Prašome neskubėti, kada rasite galimybių, tada ir atsiųskite.

Pagarbiai-
Vytautas Bagdonas,
Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus vedėjas

Kęstučio Šalavėjaus laiškas

2010 01 14

Savivaldybės ar energetikos ministerija galėtų pradėti akciją - dalinti gyventojams taupiąsias lemputes. Kadangi priklausomi nuo elektros importo, taip suvartotume mažiau elektros (ir pinigai neištekėtų į užsienį), o tuo pačiu sumažintume gyventojų išlaidas. Taip pat siūlyčiau paskelbti šūkį - "Išjunk šviesą", taikant jš ne tik gyventojams, bet visų pirma valdžios institucijoms. Kur beužeisi, visur plieskia šviesos, netgi išeinant iš kabineto šviesos neišjungiamos (kaip ir kompiuterių monitoriai) ir t.t. Taip kas mėnesį galima būtų milijonus sutaupyti, bet, deja...

Justo atsakymas

Gerbiamas Kęstuti,

Ačiū už laišką ir pasiūlymus dėl energijos taupymo. Visiškai sutinku, kad mes ne visi pakankamai taupome, tuo padėdami ir sau, ir gamtai. Aš, tarkim, įsigijau energiją taupančių lempučių, kurias ketinu dovanoti savo susitikimų su rinkėjais metu. Bandysiu užkrėsti „taupymo virusu“ ir kitus.

Dėl gatvių ir viešųjų pastatų apšvietimo energiją taupančiomis lemputėmis kreipiausi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką. Savo atsakyme jis teigė, kad LR Vyriausybė, vykdydama ES direktyvas, yra priėmusi nutarimą, kuriame nustatomas sąrašas prekių, kurioms taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Pagal šią nuostatą valstybinės institucijos ir įstaigos turi pirkti ne žemesnės nei B efektyvumo klasės apšvietimo lempas.

Ministras taip pat teigė, jog Lietuva, organizuodama gatvių ir viešųjų pastatų apšvietimą,  laikysis Europos Komisijos 2009 m. kovo 18 d. priimto reglamento (245/2009), pagal kurį sugriežtinamas liuminescencinių lempų naudojimas. Šis reglamentas yra tiesiogiai taikomas ir jo privalo laikytis ES šalys narės.

Dar kartą dėkoju už Jūsų mintis ir rūpestį dėl labai svarbių dalykų. Norėtųsi, kad panašiai mąstytų ir veiktų kuo daugiau Lietuvos žmonių.

Pagarbiai,

Justas Vincas Paleckis

Europos Parlamento narys

Giedrės Pilkauskaitės laiškas

2010 01 13

Laba diena,

Jums rašo Giedrė Pilkauskaitė, praėjusių metu laureatė ir kelionės i Strasbūrą dalyvė. Visų pirma norėčiau Jum padėkoti už sveikinimus. Gavau visus ir su malonumu perskaičiau. Malonu kai žmogų nustebina paprastas laiškas ir kad paprasto žmogaus nepamiršta kitas žmogus. Laukiame naujų konkursų. Ir tiesiog norėjau pasiūlyti rašinio temą - Darbas Lietuvoje. Neseniai įstojau studijuoti aukštojoje mokykloje. Gaila, pažįstu tokių kurie mokintis negalėjo. Dėl ko? Atsakymas labai paprastas - neišgalėjo. Bandė susirasti darbą vasarą, užsidirbti, bet, gaila, neišėjo. O į bankų pinkles lysti nesinori, juolabiau nesinori savo gyvenimo pradėti nuo paskolos už tai kad kurtum geresnį rytojų ne tik sau, bet ir Lietuvai. Pati neseniai bandžiau ieškoti darbo. Supratau, kad tai neįmanoma. Tenka ir toliau stovėti už 4lt už valandą prekybos centre. Bet tikriausiai ir Jūs nelabai įsivaizduojate pragyvenimą visą mėnesį už 300lt. O man juk jau 20 - im, nesinori imti iš tėvų. Pikta, sdaudu ir klausimai už ką mus studentus taip ? Kalbu už visus su kuo bendrauju - mes jau pamiršome tą mintį kad reikia kurti šeimas, auginti vaikus, gyventi "ant savo galvos". Kodėl? Nes tai neįmanoma. Jaunam žmogui tiesiog nėra galimybės išeiti į savo gyvenimą, sukurti kažką savo. Visus gyvenimo metus tenorėjau gyventi Lietuvoje. Ir noriu. Bet, klausimas vienas - KAIP? Tikriausiai žmonės nieko nepakeis koneveikdami politikus bei vadindami juos "klounais" , bet tikriausiai taip žmogus sako kai jau yra beviltiškoje padėtyje ir nebeturi jėgų niekam kitam. Todėl ir norėčiau išgirsti kokie pasiūlymai Lietuvai yra teikiami iš studentų pusės, kaip jie ruošiasi išeiti gyventi į atvirą pasaulį. Būtų įdomu sužinoti. dar kartą dėkoju, tik džiaugsmu šis laiškas tikriausiai netrykšta. Ir tikriausiai todėl kad paprastas jaunas žmogus tiesiog nemato savo ateities.

Pagarbiai: Giedrė Pilkauskaitė 

Justo atsakymas:

2010 01 14

Miela Giedre,

Ačiū už jūsų nuoširdų ir skaudų laišką. Gerai suprantu, kaip nelengva dabar jauniems pradėti gyvenimo kelią neturint finansinio užnugario. Tokia padėtis tikrai stumte išstumia jaunus, energingus, gabius žmones iš Lietuvos, o tai pranašauja niūrią ateitį visai mūsų valstybei ir jos piliečiams.

Žinoma, krizė dar paaštrino šias problemas, tačiau jos neišnyks ir krizei praėjus. Galvoju surengti diskusiją šia tema, aptarti konkrečius pasiūlymus, kurie bent kiek pagerintų padėtį. Todėl dar kartą dėkoju už Jūsų mintis, miela Giedre – tam pokalbiui būtinai pakviestume ir Jus.

Pagarbiai,

Justas Paleckis

Giedrės atsakymas:

2010 01 14

Laba diena,

su malonumu sudalyvausiu kai tik pakviesite į šią diskusiją. Lauksiu naujienų. Gero darbo kuriant bent kiek šviesesnę ateitį.

Pagarbiai: Giedrė Pilkauskaitė