Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: | „Žaliosios ekonomikos“ iniciatyva (2008 11 05)Kas yra „žalioji ekonomika“?
„Žaliosios ekonomikos“ šalininkai teigia, jog „žalioji“, priešingai nei „tradicinė“, ekonomika yra neatitrūkusi nuo realaus pasaulio – pasaulio, susidedančio iš žmonių darbo, žmonių poreikių, Žemės gėrybių. „Žalioji ekonomika“ analizuoja, kaip pasiekti harmoningiausią šių išvardytų elementų dermę. Šios ekonomikos centre – ne „vertės kaip mainų“ ar „pinigų“ sąvoka, o „naudos kaip vertingumo“ sąvoka. „Vertingumas“ „žaliojoje ekonomikoje“ yra matuojamas, pasitelkiant kokybinius, o ne kiekybinius parametrus. Svarbi yra individų, bendruomenių ir ekosistemų „regeneracijos“ („atkūrimo“) sąvoka, tuo tarpu „akumuliavimo“ („kaupimo“) sąvoka (pinigų ar medžiagų) nėra svarbi.
Kas yra Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos „Žaliosios ekonomikos“ iniciatyva?
2008 m. spalio mėnesio pabaigoje pristatytos iniciatyvos esmė – pasaulio ekonomikos mobilizavimas ir investicijų perorientavimas į „švarias“ technologijas bei „natūralią“ infrastruktūrą (kaip miškai ar dirvos). Tokie žingsniai, pasak iniciatyvos autorių, skatintų tikrą ekonomikos augimą, suvaidintų svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita bei reguliuojant užimtumo problemas. Iniciatyvoje daroma nuoroda į JAV prezidento Franklino D. Roosevelto „Naująjį kursą“ (angl. New Deal), kurį jis pasiūlė, tarpukariu susidūręs su Didžiąja depresija. Šios 1933–1936 metais vykdytos programos, kuriomis buvo siekiama išspręsti užimtumo problemą, reformuoti verslo ir finansines praktikas, sukūrė pagrindą sparčiam ekonominiam augimui. „Šiandien mums reikia į „Naująjį kursą“ panašios vizijos, greitų veiksmų ir stipraus politinio įsipareigojimo valdyti finansinius srautus bei orientuoti rinkas, – rašoma iniciatyvos tekste. – Tokiu būdu bus galima atsiliepti netgi į dar didesnius mūsų laikų iššūkius“. Šiais iššūkiais įvardijama klimato kaita, skurdas, darbo vietų sukūrimas 1,3 milijardo žemiau skurdo ribos gyvenančių ar darbo neturinčių žmonių, bei planetos gamtos išteklių perskirstymas, kad būtų pamaitinti visi 6 milijardai Žemės gyventojų, kurių 2050 metais, tikėtina, bus jau 9 milijardai. Taip pat Iniciatyvos tekste rašoma, jog „Naujasis kursas“ jau pradedamas vykdyti, juo bus siekiama verslo įmones skatinti dalyvauti kuriant atsinaujinančius energijos šaltinius, bus skatinamas subalansuotas ūkininkavimas, planetos ekosistemų išlaikymas bei protingas jų administravimas ir panašiai. Informacija parengta remiantis www.bernardinai.lt | 2011 06 11 Jailene | | Got it! Thanks a lot again for heplnig me out! |
| 2011 01 10 Mindaugas | | Kas yra „žalioji ekonomika“?
Pats pirmas sakinys šioje skiltyje mano nuomone jau yra nesąmonė. Nes taip išeina, kad dabartinę ekonomiką kuria ufonautai Mėnulyje iš kosmoso dulkių, o žmonės ir Žemė niekuo dėti.
Manau, kad ir „tradicinė“ ekonomika ieško tų elementų dermės. Kaip, čia jau kitas klausimas. Čia dar kalbama apie „harmoningiausią“ dermę. Kyla klausimas – kas ir kokiais kriterijais nustato, tą „harmoningumo“ lygį?
Toliau kalbama apie „naudą kaip vertingumą“, kuri matuojama „kokybiniais“ parametrais. Vėl klausimai:
1. kokie tie „kokybiniai“ parametrai?
2. Kas juos nustatė (jei dar niekas nenustatė, tai kas čia gali būti tas įgaliotasis nustatymams)?
3 Kuo remiantis, kokiomis metodikomis, kokiais skaičiavimais ir tyrimais tie kokybiniai parametrai gauti ir patvirtinti?
„Atkūrimo“ sąvoka – kas iš tiesų turima minty? Atsodinti iškirstą mišką? Gražu. Tačiau kaip gyvens ta karta, kuriai augant augs ir naujasis miškas, kurio dar negalės kirsti? Gavus atsakymus į tokius klausimus būtų aiškesnis vaizdas, kas gi per viena iš tikro yra ta „žalioji“ ekonomika.
Kas yra Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos „Žaliosios ekonomikos“ iniciatyva?
Šis aprašymas apie „Žaliosios ekonomikos iniciatyvą“ yra kaip graži reklaminė pakuotė. Kas viduje – visiškai neaišku. Vien tokia frazė „Šiandien mums reikia į „Naująjį kursą“ panašios vizijos, greitų veiksmų ir stipraus politinio įsipareigojimo valdyti finansinius srautus bei orientuoti rinkas“ kelia daug minčių. Man nenorom kyla mintys, kad čia gražiai pasakyta, kad bus imtasi komandinės ekonomikos, ne tokios, kokia buvo TSRS laikais, tačiau kažko panašaus, t.y., visuotinio visų lėšų sutelkimo į vienas rankas ir nurodinėjimo visuomenei, kaip ir ką daryti. Tik šį kartą bus prisidengiama nebe „komunizmo statyba“ (tai jau praeitas etapas), o „žaliąja ekonomika“. Be to, šiuo metu vykusi finansų krizė duoda minčių, kad jos ir reikėjo štai tam reikalui, „...greitų veiksmų ir stipraus politinio įsipareigojimo valdyti finansinius srautus bei orientuoti rinkas...“.
Kelia šypseną sakiniai apie išteklių perskirstymą ir visų Žemės žmonių pamaitinimą. Visuotinai žinoma ir pripažįstama, kad jau šiandien galima visus žmones pamaitinti. Išteklių tam kol kas pakanka. Kodėl tai nedaroma, atskira diskusija. Bet esmė tokia – už dyką alkanų valgydinti turtingieji nenori, o šie neturi ką pasiūlyti mainais už valgį. Grįžtam prie išteklių perskirstymo. Šiandien visuotinai yra žinoma, kad per 90 proc. turtų priklauso mažiau nei 10 – iai procentų Žemės gyventojų. Taip pat visa žmonijos istorija liudija – kieno rankose turtai, to rankose ir reali galia - politinė, ekonominė, karinė – kuria naudojamasi savo interesų apsaugojimui ir įtvirtinimui. Taigi, kas perskirstys išteklius? Tie patys, kurių rankose dabar yra ištekliai, tiesiog taip ims ir atsisakys savo galios, kurią turi? Tokias pasakas galima sekti nebent vaikų darželyje. Turintieji savo rankose Žemės išteklius kažką keis tik vienu vieninteliu atveju – jei tai jiems bus kaip nors naudinga, t.y., leis išlaikyti politinę, ekonominę, karinę įtaką. Kokia išorinė jėga galėtų sukelti išteklių paskirstymą? Ufonautai neatskris (nors kas žino :) ). Taigi, lieka tie, kurių yra dauguma, bet kurie neturi išteklių – vidutiniškai, mažai ar visai nepasiturintys likę 90 proc. Žemės gyventojų. Taigi, revoliucija? Nesąmonė, kad „apačios“ pačios priverstų „viršūnes“ elgtis kitaip. Revoliucijos organizuojamos „iš viršaus“, „viršūnių“ interesams pasiekti. Tai istorija parodė ne kartą. Vienus išteklių ir turtų valdytojus pakeičia kiti. Masės, po pasinaudojimo jomis, tebelieka ten, kur ir buvo. Taigi, kyla visai kvailų minčių – gal, praėjus beveik 100-ui metų po Spalio revoliucijos Rusijoje, vis dar yra kažkas, kas tebemąsto apie „pasaulinę“ revoliuciją, kuria pasinaudojus visa valdžia, visa galia ir visi Žemės ištekliai patektų į vienas rankas? Bent jau tokie visiškai abstraktūs, atsiduodantys propaganda teiginiai šiame tekste apie „žaliąją ekonomiką“ kreipia mintis tokia keista linkme.
Čia dar kalbama apie 1,3 mlrd darbo vietų sukūrimą. Tačiau jei yra „žalia“ ekonomika, kur svarbu atkūrimas, harmoningumas, tai belieka tik norėti, kad tai būtų suderinami dalykai. Ar kas nors kur nors kada nors skaičiavo, kiek kokių rūšių darbo vietų sudarys tie 1,3 mlrd? Jei taip, tai kokie tų darbo vietų sukūrimo kaštai? Kiek tam reikės Žemės išteklių? Kaip tai atsilieps Žemės ekosistemoms? Ar jos iš viso atsikurs po tokio 1,3 mlrd žmonių smūgio? Apskritai, apie darbą kaip tokį yra daug labai sveikų minčių tokiame puslapyje www.tingejimofilosofija.lt, todėl priešpastačius sveiką ten esančių minčių logiką prieš tokius grandiozinius planus dėl darbo vietų vėl kyla klausimas, kam reikia ir kam naudinga tokius dalykus įgyvendinti? Minimas ekonomikos augimo skatinimas. Tai visada susiję su ekosistemų pažeidimu, kitaip dar nebuvo. Taigi, kur čia harmonija ir atkūrimas?
Paskutiniame sakinyje vėl kyla daugiau klausimų nei atsiranda aiškumo. Kas ir kaip bus skatinami energijos šaltinių kūrime? Iš ko bus tai finansuojama? Kas tai yra protingas administravimas? Ir taip toliau.
Apibendrindamas pastebėsiu, kad man asmeniškai visa ta „žalios ekonomikos“ iniciatyva yra dar vienas miglos pūtimas į akis. Skamba gražiai, pažangiai. Tikslai kilnūs. Tik kur jau tai matyta ir girdėta... „Iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“... Nepamenat? O kas nustatys kiekvieno galimybes ir kiekvieno poreikius? Kas patikrins, kad tie nustatymai yra teisingi? Kaip atrodė ir kuo baigėsi tas, šiuo ir panašiais šūkiais „papuoštas“ laikotarpis? Tik ar iš jo pasimokėm? |
|