Atsarginės planetos neturime

„ES turėtų apsvarstyti, kaip prisitaikymas prie klimato kaitos galėtų padėti sukurti naują ekonomikos augimo ir plėtros modelį, kuris padėtų saugoti aplinką, didinti užimtumą, o socialinei politikai suteikti naują aspektą“. Tai sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje (516 balsų už, 47 prieš).

„Netgi pasiekus ES nustatytą tikslą neleisti, kad visuotinis atšilimas viršytų 2°C, atšilimas Europoje vis tiek sukeltų didelius regionų klimato pakitimus, įvairias pasekmes tam tikroms gyventojų grupėms, vietos ir regionų ekonomikai bei aplinkai, o tai reikštų, kad toliau didės nelygybė ir regionų skirtumai, susiję su Europos ištekliais ir turtu“, – pažymi europarlamentarai.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje EP ragina skatinti mokslinį modeliavimą ir tolesnius tyrimus „siekiant geriau suprasti ir numatyti klimato kaitos poveikį žmogui bei visuomenei“. Be to, deputatai siūlo „numatyti ekonominius veiksmus [...] žemyno, regioniniu ir vietos lygmeniu“.

Europarlamentarai „pažymi, kad dėl klimato kaitos gali sparčiau mažėti galimybių apsirūpinti gamtiniais ištekliais“. Jie ragina Europos Komisiją imtis papildomų priemonių užtikrinti patikimą maisto ir energijos tiekimą.

„Valstybės narės turi naudotis kaimo plėtros fondais siekdamos geriau prisitaikyti prie klimato kaitos žemės ūkyje ir miškininkystėje“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina „sistemiškais žemėtvarkos veiksmais užtikrinti, kad vanduo būtų išsaugomas ilgiau, o miškų gaisrų būtų mažiau“. Deputatai kviečia racionaliau naudoti vandens išteklius ir diegti vandens paklausos valdymą, taip pat veiksmingiau kovoti su dirvožemio erozija, potvyniais, dykumėjimu, kylančiu jūros lygiu ir buveinei nebūdingų rūšių plitimu.

„Būtina užtikrinti, kad visuose statybos leidimuose ir miestų planuose būtų [...] užkertamas kelias investuoti į prisitaikymo tikslų neatitinkančią infrastruktūrą, – pažymi europarlamentarai ir priduria: – Daugeliu atvejų tikslingiau ne kurti apsaugą nuo galimų neigiamų klimato padarinių, o nevystyti pažeidžiamų vietovių arba jau išvystytas grąžinti į ankstesnę būklę“.

Kadangi „kovojant su klimato kaita vietos bendruomenės atlieka pagrindinį vaidmenį“, EP narių nuomone, regionų ir vietos valdžios institucijos geriausiai gali „rasti politinius atsakymus į joms kylančias problemas“, o ES turėtų derinti atskirų šalių veiksmus. „Rizikos valdymas turėtų tapti apibrėžta sudedamąja ES sanglaudos politikos dalimi“, – pažymi europarlamentarai.

Parlamentas siūlo „remti skurdesnes Europos teritorijas ir besivystančias šalis, nes šioms teritorijoms klimato kaita padarys daugiausia žalos, bet jos turės mažiausiai galimybių pašalinti jos padarinius“. Savo ruožtu EP nariai ragina nedelsiant priimti siūlomas ES solidarumo fondo (ESSF) reglamento pataisas, kurios leis „stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių padarytą žalą šalinti veiksmingiau, lanksčiau ir laiku“.

Svarstymas ir balsavimas: 2008-04-10