Atsarginės planetos neturime

Kiekviena sutaupyta CO₂ molekulė yra laimėjimas, galbūt, (kaip teigia mokslininkai su 50 procentų tikimybe) padėsiantis išgelbėti pasaulį nuo perkaitimo. Gaisrai Graikijoje, tornado rytinėje Atlanto vandenyno pakrantėje, ledynų kepurės tirpimas, sausros bei potvyniai yra globalios klimato kaitos indikatoriai.

20 proc. visų ES atmosferos šiltėjimą sukeliančių dujų į atmosferą patenka iš kelių transporto. Siekiant  sumažinti CO₂ emisijas 30 proc., iki 2020 mašinos turi tapti ekonomiškesnės bei mažėti iš degalų į atmosferą patenkanti CO₂ dalis. Apie 85 proc. taršos šiltnamio dujomis kyla dėl tiesioginio kuro deginimo, o likusi dalis teršalų išsiskiria degalų gavybos, perdirbimo ir transportavimo metu.

Švaresnė alternatyva benzinui ir dyzeliui gali būti vandeniliu, elektra arba suskystintomis natūraliomis dujomis varomi automobiliai. Nemažiau pasaulyje žinoma alternatyva yra iškastinių degalų maišymas su geresnį CO₂ balansą turinčiais biodegalais. Auginant, pavyzdžiui, grūdines kultūras, rapsus ar cukrašvendres yra sunaudojama dalis atmosferos CO₂, todėl degdami biodegalai neišskiria papildomų šiltnamio dujų.

Kita vertus norint pasiekti ES užsibrėžtą tikslą, kad biodegalai patenkintų iki 10 proc. degalų poreikio iki 2020, kyla reali grėsme natūralioms ekosistemoms. Monokultūrų auginimas mažina bioįvairovę. Natūralios buveinės paverčiamos laukais biodegalams auginti. Siekiant padidinti derlių naudojama daug dirbtinų trąšų bei chemikalų, kas gali sukelti dirvos eroziją, užteršti požeminius vandenis, ežerus bei upes.

Šalia aplinkosauginių problemų yra ir socialinė klausimo pusė: kam panaudoti išaugintas kultūras - maistui ar degalams. Perorientuojant augalininkystę pelningesne linkme gali kilti maisto produktų kainos. Remiantis JAV scenarijumi, jei etanolio poreikis būtų pilnai patenkinamas vien grūdinių kultūrų sąskaita, jau per 8-10 metų visi JAV užauginami javai būtų panaudoti etanolio gamybai. Neišvengimai kiltų netik augalinės, bet ir gyvulinės kilmės maisto produktų kainos.

Pagal ES direktyvą nuo 2005 metų Lietuva turi pakeisti biokuru nemažiau kaip 2 proc. visų suvartojamų degalų. Atitinkamai tai būtų apie 20 tūkst. tonų biodegalų, iš jų 14 tūkst. tonų biodyzelino ir 6 tūkst. tonų bioetanolio. Tuo tarpu Lietuvoje 2005 buvo pagaminta tik po 7 tūkst. tonų bioetanolio ir biodyzelino. Lietuvai teks pasivyti užsibrėžtus tikslus ir investuoti į biodegalų pramonę.

Antros kartos biodegalai gaminami iš sumedėjusių augalinės kilmės produktų (lignino ir celiuliozės, pvz., šiaudai, medienos atliekos, žolinės kultūros). Šių degalų pranašumas yra tas, kad naudojamos žaliavos, kurios nereikalauja intensyvių auginimo technologijų ir nekonkuruoja su maisto pramone. Vystomos technologijos, kur žemdirbystes ir gyvulininkystes atliekos būtų naudojamos, kaip maisto medžiagos dumbliams, kurie vėliau  taptu biodegalais.

Bene daugiausiai palaikymo sulaukianti ir greičiausiai pasaulyje auganti alternatyva yra vėjo energetika. 2005 vėjo jėgainių pagaminamos energijos kiekis išaugo 43 proc. iki 60 000 megavatų. Apie 70 proc. vėjo energijos yra pagaminama Europoje ir mažiau nei 20 proc. Š.Amerikoje. Sparčiai auga vėjo energetikos populiarumas Indijoje ir Kinijoje. Pasauliniu mastu vėjo turbinos pagamina iki 0,5 proc. visos energijos.

Tačiau, vėjo energetikai plėstis reikalingi didėli plotai, trūksta duomenų, kaip vėjo jėgainių sukeliama vibracija, elektros laukai ir statybos darbai veikia vandens ir sausumos ekosistemas. Tankiai apgyvendintoje Europoje vietos jėgainėms atsiranda tik pelkėse ar vandenynų priekrantėse. Statybos pelkėse gali sutrikdyti geriamo vandens apytakos ciklą ir išlaisvinti ten sukauptas CO₂ atsargos. Įvertinus CO_2, kuris yra išskiriamas  jėgainės gamybos metų, ir CO₂, kuris išskiriamas dėl pelkių trikdymo, atsipirkimo laikas pailgėja iki 16 metų, o jėgainės eksploatacijos laikotarpis yra tik 25 metai...

Anglies sulaikymo ir saugojimo technologija yra kita daug žadanti "energetinė" alternatyva. Ši technologija leistų sugauti ir saugoti anglį jau esamą atmosferoje arba išskiriamą gaminant elektrą. Sėkmingai pritaikius technologiją būtų galima sugauti CO₂ elektrinėje panaudojant šilumą, kuri išskiriama energijos gamybos metu, deginant iškastinį kurą. Elektra be CO₂ pėdsakų būtų naudojama kaip pagrindinė energijos rūšis. Tačiau, ši technologija iš dalies pateisintų tolimesnį iškastinio kuro naudojimą.

Saulės baterijos, genetiškai modifikuoti organizmai, saulės dažai namams ir drabužiams yra priemonės, kurių pagalba saulės energija gali būti paverčiama elektra. Drabužių dažų našumas siekia vos 4-7 proc., bet technologija gali būti pritaikyta karinėje pramonėje. Saulės panelių, kurių efektyvumas siekia iki 20 proc., panaudojimas reikalauja didelių žemės plotų, tačiau yra svarstomos galimybės tokias paneles įrengti dykumose, taip pat vietą galima taupyti panelėmis padengiant namų stogus.

Šalia jau paminėtų alternatyvų viena iš plačiausiai žinomų, bet niekaip nepasiekianti masinio pritaikymo yra vandenilio kuro elementai. Vėjo, ar kitokia, energija gali buti naudojama vandenilio gamybai, kartu būtų išspręsta energijos kaupimo problema, o vandenilio elementai galėtų būti naudojami automobiliuose. Šiais metais ES nusprendė papildomai investuoti į šia technologiją. Tikimasi, kad po 10 metų bus galima važinėti automobiliais, kurie vietoj CO₂ išmes vandenį.

Vidas Čaikauskas, praktikantas EP nario Justo Paleckio Briuselio biure