Žurnalas „Gairės“

Rugpjūčio metinė infliacija, palyginti su 2006 m. rugpjūčiu, sudarė 5,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Didesnė metinė infliacija buvo užfiksuota tik 1998 m. birželį - tuomet ji  sudarė 6 proc. Tų metų rugpjūtį metinė infliacija sudarė 4,4 proc.

„Didžiąja dalimi infliacijos augimą lemia didėjančios maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos. Šių kainų augimo tendencija išliks ir ateityje", — sako „Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Net pusę rugpjūčio mėnesio infliacijos lėmė išaugusios maisto produktų kainos, kurios, lyginant su 2006 metų rugpjūčiu, išaugo daugiau nei 10,5 proc.

„Iš maisto produktų sparčiausiai brangsta duona, grūdų produktai bei aliejus. Lietuvoje tai vyksta ne tik dėl augančių darbo jėgos sąnaudų, bet ir dėl žaliavų brangimo. Javų kainos stipriai pašoko visame pasaulyje, nes dėl oro sąlygų mažėja pasiūla, o štai paklausa, didėjant besivystančių šalių perkamajai galiai, vis auga. Dėl pasiūlos bei paklausos neatitikimo įvairiose pasaulio šalyse brangsta pienas bei jo produktai, todėl kyla šios produkcijos kainos ir Lietuvoje", - sako T.Andrejauskas.

„Hansabanko" analitikai pastebi, jog vartojimo kainų kilimas labiausiai nepalankus mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurių iš laidos maistui ir komunalinėms paslaugoms sudaro itin didelę šeimos biudžeto dalį.

„Vienas iš galimų rodiklių tokiai infliacijai vertinti yra Statistikos departamento skaičiuojama vadinamoji „pensininkų infliacija", kai infliacija įvertinama pagal pensininkų vartojimo išlaidų krepšelį. Statistikos departamento 2006 m. duomenimis, tokiame krepšelyje maistas sudaro 53,8 proc. visų išlaidų; būstas, vanduo, elektra ir kita - 14,5 proc., sveikatos priežiūra - 10,3 proc. Kitaip sakant, apie 80 proc. visų išlaidų yra skiriama sparčiausiai augančių kainų grupėms. Metinę infliaciją perskaičiavus pagal šį krepšelį, ji „šokteli" apie pusantro karto ir viršija 8 proc.", pastebi T.Andrejauskas. Pasak jo, tokia infliacijos raida ne tik didina socialinę nelygybę, bet ir gali skaudžiai. atsiliepti Lietuvos ekonomikos būklei. Litas šiandien yra gerokai vertingesnis, nei gali būti rytoj, todėl ir išleidžiamas jis vartojimui. „Tokią infliacijos inerciją yra labai sunku suvaldyti ir dabar ypač aktualu, kad Vyriausybė atkreiptų deramą dėmesį į vyraujančias tendencijas ir kitų metų biudžete reikšmingai nedidintų išlaidų, o kaip tik pasistengtų jį subalansuoti", - komentavo T.Andrejauskas, pridurdamas, kad šiuo metu yra labai tinkamas laikas Vyriausybei imtis priemonių, skatinančių taupymą ir ribojančių vartojimą.