Žurnalas „Gairės“

Ekonomikos perkaitimo stadijas yra išgyvenusios mažne visos rinkos ekonomikos valstybės, sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr.Gitanas Nausėda interviu interneto laikraščiui Bernardinai.lt

Kas yra tas ekonomikos perkaiti­mas, kurį dabar patiria kaimyninė Latvija, kurio požymių yra Lietuvoje, Estijoje? Pasak G.Nausėdos, tai bū­sena, kai šalies ekonomika auga, pil­nai ir netgi daugiau nei pilnai išnau­dodama ir gamybos pajėgumus, ir darbo jėgą, o tai kelia įtampą tiek dar­bo, tiek ir kitose rinkose. „Dėl šios priežasties atsiranda neigiamų šalu­tinių spartaus ekonomikos augimo padarinių - aukšta infliacija, einamo­sios sąskaitos deficitas ir kita", - sa­ko G.Nausėda. - „Kaip tik šituos ša­lutinius padarinius šiandien mes ir matome Lietuvoje - pakankamai sparčiai didėja infliacija, didėja už­sienio prekybos deficitas, o tai sąly­goja ir finansinio nestabilumo padi­dėjimą". Tokius reiškinius patirianti valstybė visų pirma kenčianti dėl to, kad į ją krypsta spekuliatyvaus kapi­talo dėmesys, prasideda nacionalinės valiutos devalvavimas, apie ją yra es­kaluojamos blogos žinios, tampa sun­ku normaliai plėtoti verslą. Pasak G.Nausėdos, šiuo metu klasikinis to pavyzdys yra Latvija - kiekvieną sa­vaitę kokiame nors apie finansus ra­šančiame leidinyje rasime parašyta ką nors bloga apie Latvijos ekonomi­ką, o tai trukdo Latvijos ekonomikos plėtrai. Pirmiausia tai esąs psicholo­ginis efektas, tačiau situacija Latvijo­je yra taip toli pažengusi, kad, anot G.Nausėdos, nebegalima kalbėti vien tik apie psichologinį nestabilumą -„fundamentalūs ekonomikos rodik­liai iš tikrųjų yra gerokai pakrikę, in­fliacija sudaro beveik 10 procentų, o tai yra labai daug". Dėl tokio nesta­bilumo finansų rinkoje pakilo palū­kanų normos, ir tai trukdo norma­liam kreditavimo procesui. „Viduti­niškai atlyginimai Latvijoje auga po trisdešimt kelis procentus per metus, ir turbūt joks ekonomistas nepasakytų, kad tai yra labai gerai, nes toks atlyginimų augimas reiškia, kad jie auga daug sparčiau, negu darbo pro­duktyvumas", - sako G.Nausėda. -Tad didėja produkcijos vienetui ten­kančios darbo užmokesčio sąnaudos, o tai reiškia, kad tos šalies gaminiai tampa mažiau konkurencingi tarp­tautinėje rinkoje. Kadangi žmonės tu­ri daugiau pinigų, jie nori juos išleis­ti, tad vidaus vartojimas Latvijoje, be­je, - ir Lietuvoje - yra iš tikrųjų di­džiulis. Tai ir sąlygoja ekonomikos perkaitimą - toliau didėjant kainoms, dar labiau auga ir atlyginimai, tad viskas eina labai pavojinga spirale". Kaip to reikėtų išvengti? Anot G.Nau­sėdos, pats palankiausias scenarijus būtų laipsniškas ekonomikos lėtėji­mas, tada galbūt būtų apsieita be di­desnių krizių. „Yra ir kitas ekonomi­kos lėtėjimo, vadinamasis „kietojo nu­sileidimo" scenarijus, kai ekonomika „nusileidžia" greitai ir skaudžiai. Ta­da kyla recesija, pradeda didėti ne­darbas. Tačiau mes laikomės optimis­tinės versijos - galvojame, kad visos Baltijos valstybės, ir ypač - Lietuva turi šansų laipsniškai „nusileisti", tai yra, pasiekusi aukščiausią savo taš­ką, ekonomikos plėtra po truputį tu­rėtų pradėti lėtėti". G.Nausėda sako pastebįs lėtėjimo požymių: „Štai ir ne­kilnojamojo turto rinkoje aš jau ma­tau pasiektą tam tikrą aukščiausią tašką ir jau šiuo metu ir galbūt - anks­tyvą rudenį matau esant galimą kai­nų stabilizaciją platesniuose segmen­tuose. Galimas dalykas, neišvengsi­me ir tam tikro kainų kritimo, ypač, jeigu ir toliau augs palūkanų nor­mos, nes tada žmonių noras skolin­tis sumažėtų, atitinkamai sumažėtų naujo būsto paklausa, tad natūralu, kad kainoms tektų pradėti kristi".

Tačiau G.Nausėda yra pesimistas dėl infliacijos - ji gali didėti. „Šiandien matome daugybę veiksnių, ku­rie gali dar labiau paskatinti infliaci­jos augimą, tai - ir tolesnis gamtinių dujų kainų augimas, ir elektros ener­gijos kainų pakilimas, kuris turbūt ypač bus jaučiamas 2010 metais, kai bus uždarytas antrasis Ignalinos ato­minės elektrinės reaktorius, tai ir bū­tinybė padidinti akcizus tam tikroms prekių grupėms, visų pirma - taba­kui ir kurui. Visi šie veiksniai, deja, neleidžia tikėtis, kad infliacija galėtų reikšmingai sumažėti, ir galbūt tik ekonomikos atšalimas galėtų „nura­minti" pačią infliaciją". Pasak G.Nau­sėdos, tai, kaip viskas vyksta šiuo metu, kelia liūdnų minčių, kad Lie­tuva euro nematys ko gero iki 2012 metų. „Kad išaugusi infliacija sugrįž­tų į buvusį lygį, yra labai sunku ar beveik neįmanoma padaryti. Yra pui­kus infliacijos palyginimas su dantų pasta, išspausta iš tūbelės - ją labai sudėtinga sugrąžinti atgal".

G.Nausėda minėtame interviu, be kita ko, sakė pasigendąs žiniasklai-doje išsamių diskusijų ekonominė­mis temomis. Jis sakė pozityviai žiū­rįs į tam tikrus institutus, kaip, pa­vyzdžiui, Laisvosios rinkos, kurių nuomonę dažnai girdime viešojoje erdvėje. „Tačiau norėčiau pridurti, kad aš pats jokiu būdu nepritariu jų pagrindinėms nuostatoms, kadangi, mano nuomone, yra neteisinga visų pirma išsikelti iškabą, ir vėliau prie jos stengtis pritempti kiekvieną savo idėją. Iš tikrųjų kiekviena tokia idėja turėtų būti formuluojama lanksčiai, atsižvelgiant į konkrečias susiklos­čiusias aplinkybes. Žinoma, būtų sveikintina, jei veiktų ir kitokias idė­jas, pavyzdžiui, socialdemokratinę mintį propaguojantys institutai ir pa­našiai, nes tai ir sudarytų prielaidas diskusijoms".