Žurnalas „Gairės“

Pastaruoju metu Seimo opozicija elgiasi labai tradiciškai: siekia sumažinti biudžeto pajamas ir padidinti išlaidas. Kur veda šis kelias, kam tai yra naudinga?

Pradžioje buvo stengiamasi kiek įmanoma labiau sumažinti valstybės biudžeto pajamas. Tam buvo pasi­telktos visos įmanomos pajėgos: įvai­rios darbdavių organizacijos, profsą­jungos (keistas darbdavių ir profsą­jungų aljansas, prieštaraujantis bet kokiai ekonominei logikai!), visokio plauko ekspertai. Buvo siūloma kuo labiau mažinti fizinių asmenų paja­mų mokestį, įvesti „Sodros" įmokų lubas. Kai kas siūlė netgi visiems dar­buotojams mažinti „Sodros" mokes­čio tarifą. Taip pat buvo siūlymų ma­žinti pridėtinės vertės mokestį kai ku­rioms maisto prekėms, automobi­liams, pelno mokestį mažinti iki nu­lio vadinamoms investicijoms.

Dalis šių siūlymų buvo įgyven­dinta. Sumažintas fizinių asmenų pa­jamų mokestis visiems dirbantie­siems, „Sodros" mokestis jūrinin­kams. Žiniasklaida paskelbė statisti­nius duomenis, kurie buvo gana ne­tikėti. Paaiškėjo, kad Lietuvoje vado­vai gauna didesnius atlyginimus ne­gu tokiose ekonomiškai stipriose ša­lyse kaip JAV, Vokietija ir daugelis kitų. Tuo tarpu su vidutiniu atlygini­mu Lietuva nusmuko į paskutinę vie­tą Europos Sąjungoje, jeigu neskai­čiuosime naujųjų ES narių - Bulgari­jos ir Rumunijos. Mus aplenkė Latvi­ja, su kuria mes nuolat „konkuruoja­me" dėl paskutinės vietos ES.

Iš to galima padaryti išvadą, kad Investuotųjų forumas ir kitos versli­ninkų organizacijos blefavo teigdamos, jog reikia įvesti „Sodros lubas, nes brangiausiai apmokami darbuotojai bėga iš Lietuvos dėl mažų atlyginimų. Kur jie gali bėgti, jeigu net JAV moka mažiau? Savo ruožtu fizinių asmenų pajamų mokesčio mažinimas sulėtino atlyginimų augimo tempus mažiau ap­mokamiems darbuotojams (atsilikome nuo Latvijos) ir padidino atotrūkį tarp didžiausius ir mažiausius atlyginimus gaunančiųjų. Dar viena neigiama pa­jamų mokesčio mažinimo pasekmė yra ta, kad buvo išderintas balansas tarp atlyginimų, kuriuos gauna privatinin­kai, ir valstybinių struktūrų darbuoto­jai. Pasak Ministro Pirmininko G.Kir­kilo, pastaruoju metu, lyginant su ankstesniais metais, norinčiųjų dirbti valstybinėje tarnyboje labai sumažėjo. Mat privatininkai gauna didesnius at­lyginimus. Norint išlaikyti balansą, rei­kia, kad valstybės tarnautojų ir priva­tininkų atlyginimai didėtų vienoda proporcija. Jeigu mokesčiai mažinami, valstybės pajamos mažėja arba nedi­dėja taip sparčiai, kaip privačiame ver­sle, ir sistema išsiderina. Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto ekspertai teigia, jog visą valstybės prieaugį, ku­ris gaunamas dėl ekonomikos augimo arba kitų faktorių, galima ir reikia pa­naudoti vien tik mokesčių mažinimui.

Sumažinusi valstybės biudžeto pajamas, tradicinė nekonstruktyvi opozicija imasi kito darbo - ragina didinti valstybės išlaidas. Tiek paja­mų mažinimas, tiek ir išlaidų didini­mas sulaukia labai palankaus visuo­menės įvertinimo. Tokiu būdu pasie­kus populiarumo, opozicijai atsiran­da galimybė perimti valdžią. Tačiau jeigu būtų elgiamasi vien tik taip, kaip siūlo opozicija, tai valstybėje ne­išvengiamai kiltų finansinė krizė.

Valstybės tarnautojams buvo pa­didinta bazinė alga. Vyriausybė buvo numačiusi ją didinti mažesniu laips­niu, tačiau Seimo opozicijos, ypač Dar­bo partijos, pastangomis ji būtų padi­dinta daug ženkliau. Sprendimas tar­si ir teisingas - atlyginimų dydžiu rei­kia vytis privatininkus. Tačiau apie tai, kur gauti lėšų, niekas nesuka gal­vos. Galima suprasti Darbo partiją. Ji turėjo pasitraukti iš valdančiosios ko­alicijos, todėl jaučia nuoskaudą ir kiek­viena proga bando įkąsti, kaip nors pakenkti savo buvusiems bendražygiams socialdemokratams.

Dar vienas prieštaraujantis ekono­minei logikai Darbo partijos siūlymas - susieti pensijų dydį su vidutiniu at­lyginimu. Žinoma, galima priimti įsta­tymą, kad pensija turi sudaryti 40, 50 ar 60 proc. vidutinio atlyginimo, bet juk pensijų dydį lems ne tuščios de­klaracijos, o šaltiniai, iš kurių reikės tas pensijas mokėti. Nebus surinkta pakankamai pinigų iš tų šaltinių, ne­bus įmanoma vykdyti įstatymo. Jeigu Darbo partijos nariai bent kiek nutuo­kia ekonomikoje, tai, norėdami padi­dinti pensijas, jie privalo siūlyti didin­ti „Sodros" įmokas, nes būtent nuo jų tarifo ir priklauso pensijų dydis.

Visai kitaip yra su minimalios al­gos dydžiu. Jį yra racionalu susieti su vidutiniu atlyginimu. Tokiu būdu galima sumažinti darbuotojų darbo užmokesčio diferenciaciją. Privatus darbdavys, jeigu neturi kitokių rezer­vų, visada gali padidinu atlyginimus padidindamas gaminių ir paslaugų kainas. Valdžia tiesiogiai paveikti kainų dydžio negali, nebent pakel­dama mokesčių tarifus. Didindama mokesčių tarifus, valdžia gina vals­tybės, visuomenės interesus. Mažin­dama mokesčių tarifus - pataikauja privatininkams, bet jiems tuo nepa­deda. Deja, Lietuvos valdžia visada pasirenka tik pastarąjį variantą.

Jeigu koks nors, pavyzdžiui, pridė­tinės vertės, mokestis padidėtų bent keliais procentais, niekas to net ir ne­pastebėtų, o valstybė išspręstų daugy­bę problemų - ir aukštasis mokslas, ir gydymas taptų nemokami, ir biudže­tininkų atlyginimai padidėtų. Tačiau tokiu atveju verslo magnatų liokajai -finansų ekspertai pakeltų pragarišką triukšmą pranašaudami pasaulio pa­baigą. Vienintelis kelias problemų sprendimui būrų užblokuotas, ir žmo­nės vėl turėtų kapstytis niekada nesi­baigiančiuose varguose.