 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. |      |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
| Ar blogas yra geras? – RašykiteAPIE VIRŠŪNES IR NE MAŽIAU SVARBIAS ŽEMUMAS (2013 12 02)
Štai ir praūžė Vilniuje svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje renginys. Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus galima vertinti pagal žinomą posakį: optimistai sako, kad stiklinė puspilnė, o pesimistai tvirtina, kad ji pustuštė. Prieš porą savaičių prognozavau, kad Ukraina vis dėl to pasirašys asociacijos sutartį. Suklydau. Bet vistiek lieku tarp optimistų. Manau, kad tai įvyks jei ne kitąmet, tai 2015-aisiais, viršūnių susitikimo metu Rygoje. Ukraina suartėti su ES galėtų mažiau skausmingai, jeigu per tą laiką ES ir Rusija pataisytų pašlijusius tarpusavio santykius. Praėjusį ketvirtadienį teko, kaip sako vokiečiai, šokti dvejose vestuvėse. Iki pietų dalyvavau parlamentinėje Rytų partnerystės asamblėjoje, kur susitiko ES valstybių ir šalių-partnerių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai. O po pietų kitas renginys – jau ne apie viršūnes, o žemumas, kurios ne mažiau svarbios. Vilniaus savivaldybės tarybos salėje kartu su Seimo nariais Donatu Jankausku, Juru Požela susitikome su Vilniaus bendruomenių atstovais. Energingojo Vilniaus visuomeninės bendruomenių komisijos pirmininko Emilio Misiulio iniciatyva pamėginome pasvarstyti, ką iš kitų ES valstybių patirties galėtume perkelti į Lietuvos miestus. Žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas švedas Jonas Ohmanas, gyvenantis Vilniuje ir puikiai kalbantis lietuviškai, pasakojo, kad Švedijos bendruomenės skaičiuoja jau šimtmetį, jų veikla labai prisidėjo prie pažangaus Šiaurės valstybių modelio įgyvendinimo. Jis siūlė lietuviams daugiau atsigręžti į namų bendrijas, duoti joms teisę teikti kai kurias socialines paslaugas. Gal verta perimti kad ir tokią patirtį: Švedijoje aktyviausi bendrijos nariai gali pagal tam tikrą sistemą užsidirbti taškus ir gauti lengvatas – tarkim, įsigyjant būstą. Jonas prisiminė estų ekspertų išvadas apie Lietuvos savivaldą. Estų nuomone, Lietuvos valdymo forma iš esmės įstrigo 1926-ųjų metų lygyje, savivalda liko ribota. Prieškariniais laikais Kaunas, o dabartiniais – Vilnius, esą nenori decentralizacijos, nelinkęs perleisti daugiau galių žemutinėms grandims, kas atitiktų šiuolaikinį europietišką modelį. Savo žodyje irgi pabrėžiau, kad vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų – subsidiarumas. Jo įgyvendinimas reiškia, kad sprendimai turėtų būti priimami kuo artimesniu piliečiams lygmeniu. Jeigu veiksmingiau tai galima daryti bendruomenių ar seniūnijų lygyje, neturėtų kištis savivaldybės, jų veiksmų laisvės neprivalėtų per daug apriboti nacionalinės vyriausybės, o pastarųjų – ES. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos sekretorė Marija Bindokaitė, neseniai apsilankiusi Dubline, pasidalino įspūdžiais apie bendruomenių veiklą Airijos sostinėje. Miesto taryboje veikia bendruomenių ir socialinės plėtros paslaugų skyrius. Beveik visi bendruomenių centrai Dubline turi patalpas, aktyviausios bendruomenės gauna etatinį darbuotoją, kuriam algą moka savivaldybė. Donatas Jankauskas painformavo apie vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą, kurį jis parengė svarstymui Seime. Visi besidomintys galėtų su šiuo projektu susipažinti, pateikti savo pasiūlymus, pataisas. Diskusijoje pasididžiuota, kad Lietuvoje yra 10 700 registruotų bendruomenių. 80 proc. kaimo bendruomenių turi savo patalpas, jų dauguma renovuota panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Tačiau Vilniuje ir kituose miestuose padėtis su patalpomis prastoka. Minėta, kad kaimyninėje Latvijoje ištuštėję švietimo įstaigų pastatai panaudojami ir bendruomenių reikalams, jų atnaujinimui skiriamos ES lėšos. Krizė privertė vykdyti žemutinių savivaldos grandžių reformas Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose ES valstybėse – kad būtų sutaupytos ir racionaliau paskirstytos lėšos. Ir Vilniuje imtasi panašių priemonių. Iki reorganizacijos sostinėje veikė 21 seniūnija. Dabar liko tik penkios ir vienuolika savivaldybės biurų. Dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad reikia ieškoti būdų lėšų taupymui, tačiau kritiškai atsiliepė apie šią reformą.
Jūsų komentaras:
|
