 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. |      |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
| Ar blogas yra geras? – RašykiteŽEMĖS PARDAVIMAS – DRAUDIMAI AR SAUGIKLIAI? (2013 11 25)
Gaunu raginimus elektroniniu paštu, ir gatvėje buvau užkalbintas – pasirašykite dėl referendumo, kad žemę uždraustų pardavinėti užsieniečiams! Nepasirašiau. Ne referendumais tokie dalykai tvarkomi. Neabejoju, kad tarp šio vajaus iniciatorių yra geriausių norų skatinamų žmonių. Kaip visad tokiais atvejais, netrūksta ir savanaudžių. Ir vis dėlto - kiek realistiškas referendumo sumanytojų iškeltas tikslas? Mėginimas uždrausti pardavinėti žemę užsieniečiams reikštų Lietuvos stojimo į Europos Sąjungos sutarties pažeidimą. Šioje situacijoje teisiškai galimi du keliai. Pirmasis – pažeisti sutartį, konfliktuoti su ES, susilaukti finansinių sankcijų ir kraštutiniu atveju išstoti iš Sąjungos. Tapę visiškai laisvais ir nepriklausomais galėtume pardavinėti arba nepardavinėti žemę kam tik norime. Antras kelias – mėginti susitarti su Briuseliu dėl stojimo sutarties pakeitimo. Tam reikėtų pasiekti, kad 28 ES šalys sutiktų sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją (arba laukti, kol ji atsiras ES darbotvarkėje). Tokios konferencijos metu ES šalys vienbalsiai turėtų pritarti nuomonei, kad Lietuvai reikia padaryti išimtį ir leisti nepardavinėti žemės užsieniečiams (dar keleriems metams arba visiems laikams). Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, jis turėtų būti ratifikuotas 28 šalių parlamentuose. Bent vienam parlamentui to nepadarius, šis išimties Lietuvai suteikimas neįsigaliotų. Toks kelias teoriškai galėtų užtrukti 5-6 metus, o praktiškai jis visiškai nerealus. Taigi, arba konfrontacija su ES, kuri gali baigtis išstojimu, arba kliautis kitų valstybių patirtimi, kur žemės pardavimas užsieniečiams nei didelių, nei mažų bėdų neatnešė. Ir gerai išstudijuoti tuos saugiklius, kuriuos kai kurios šalys taiko savo piliečių interesų apsaugai, galbūt sugalvoti ir naujus – tačiau nepažeidžiant ES sutarčių. Tapdamos ES narėmis 2004-ais Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija išsiderėjo septynių metų draudimą užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Sutartyje numatyta, kad vieną kartą tą draudimą galima pratęsti. Šia išlyga pasinaudojo Lietuva ir kai kurios kitos šalys, kurios išsiderėjo draudimo pratesimą iki 2014-ųjų gegužės. Lenkija sugebėjo susitarti dėl pereinamojo laikotarpio iki 2016-ųjų. Dar vienas pratęsimas pagal galiojančią sutartį neįmanomas. O štai Estija ir Čekija pratęsimo neprašė. Ten žemės kainos jau prilygsta kainų vidurkiui kitose ES šalyse ir jokio masinio užsieniečių antplūdžio nepastebėta. Tai kokius gi saugiklius taiko kitos ES šalys? Vokietijoje žemės pardavimo įstatymas reguliuoja sandorius vietiniams piliečiams ir užsieniečiams, kai žemės plotas viršija nustatytą dydį. Jokio vietinės valdžios leidimo didelėje Bavarijos žemėje nereikia perkant sklypus iki 2 ha ploto, o štai mažiausioje Saro žemėje – iki 0,15 ha. Norintys įsigyti didesnį plotą turi gauti leidimą. Ūkininkai turi pirmumo teisę nusipirkti šalia jų ūkių esančius žemės plotus. Sutikimas neduodamas ir tada, jei įtariama spekuliacija – sandorio kaina per didelė arba per maža pagal rinkos tendencijas. Leidimo išdavimas arba atsisakymas išduoti trunka ne ilgiau kaip mėnesį. O štai Prancūzijoje žemės įsigijimą prižiūri Žemės ir kaimo plėtros agentūra, kurios sprendimus tvirtina vietinė valdžia. Ten irgi siekiama užkirsti kelią spekuliacijai ir pernelyg didelės apimties žemės ploto patekimui į vienas rankas. Panaši procedūra nustatyta ir Lenkijoje. Valstybės gali nustatyti apribojimus įsigyjant žemę dalyje savo teritorijos – pasienyje, kurortinėse zonose, nacionaliniuose parkuose ir gamtosaugos rezervatuose. Suomijoje be jokių apribojimų gali pirkti žemę bet kur, išskyrus Alandų provincijoje – salose, nutolusiose nuo Suomijos į Vakarus, prie pat Švedijos. Daugumoje ES šalių saugiklių žemės įsigijimui nedaug arba jų nėra iš viso. Štai Liuksemburgas už Lietuvą mažesnis 25 kartus, tačiau žemę ES piliečiai ten perka laisvai. Panašiai ir Maltoje, kurios plotas neprilygsta net Vilniaus miesto plotui. Ketvirčiu už Lietuvą mažesnėje Danijoje, kur žemės ūkis stiprus, irgi apribojimų beveik nėra – nebent kai kuriose pakrantės zonose.
Jūsų komentaras:
|
