 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. |      |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
| Ar blogas yra geras? – Rašykite„ŽALIOJOJE“ SAVAITĖJE – SUPRATIMO PAIEŠKOS (2013 11 04)
Praėjusi savaitė europarlamentarų kalendoriuose buvo pažymėta žalia spalva – vadinasi, skirta parlamentinių delegacijų išvykoms į kitas šalis. Kadangi dirbu EP delegacijoje ryšiams su Rusija, dalyvavau jos narių vizite į Maskvą. Su kolegomis iš Rusijos Dūmos ir Federalinio susirinkimo susitinkame keturis kartus metuose – du kartus Rusijoje ir du kartus Briuselyje arba Strasbūre. Vizitas prasidėjo susitikimu Europos Sąjungos delegatūroje Maskvoje. Ypač malonu matyti naująjį šios įstaigos vadovą ambasadorių Vygaudą Ušacką, tik prieš pusantro mėnesio įteikusį skiriamuosius raštus Rusijos prezidentui. Šis postas šalia ambasadorių postų Vašingtone ir Pekine, įeina į svarbiausių ES atstovybių trejetuką. Iki šiol ES delegatūrai Maskvoje vadovaudavo didžiųjų valstybių atstovai. Ir štai daug kam netikėtai konkursą šiam itin atsakingam darbui laimėjo jaunas, bet jau nemažą patyrimą turintis lietuvis. Kiek teko pastebėti per tas dienas Maskvoje, ambasadorius Ušackas jau spėjo užmegzti nemažai pažinčių, užsirekomenduoti kaip energingas ir gerai pažįstantis Rusiją diplomatas. Be daugybės kitų darbų jam teks vadovauti reguliariems visų 28 ES šalių ambasadorių Maskvoje susitikimams. Tikiuosi, kad jo kadencija Rusijoje (paprastai 3-5 metai) bus naudinga visai Europos Sąjungai, o ir Lietuvai.
Naujasis ES ambasadorius supažindino mūsų delegaciją su padėtimi šalyje. Ir Rusijos, ir Vakarų žiniasklaidos pranešimai, sakė Vygaudas Ušackas, neatspindi dvišalių santykių lygio ir intensyvumo. Tiesa, kai kurias problemas ES ir Rusija vertina skirtingai. Atsirado įtampa dėl Rytų partnerystės iniciatyvos. Kai kurie Rusijos elito atstovai į artėjantį aukščiausio lygio susitikimą Vilniuje reaguoja emocingai, kiti ramiau. Susitikimuose su Rusijos parlamentarais šį kartą svarstėme energetikos problemas. Rusijos Dūmos vicespykeris S. Železniakas ir kiti deputatai teigė, kad Rusija siekia tapti patikima naftos ir dujų tiekėja į ES, tačiau esą ne visada susilaukia ES šalių supratimo. Rusija esą turinti pasirinkimą, galinti persiorientuoti į Rytus (Kinija, Indija, Japonija), ta kryptimi jau tiesiami vamzdžiai. Jei ne mes, tai kas tieks šilumą Europai?“ – klausė Rusijos deputatai. Energetikos ministro pavaduotojas A. Janovskis kalbėjo apie pasiūlymus sujungti Rusijos ir Vakarų energetines sistemas, į kurias Maskva nesulaukianti atsakymo. Atskirai buvo minėtos Baltijos valstybės. Jos esą atakuoja „Gazpromą“ nepagalvodamos, kokia situacija susidarytų, jei jo nebūtų. Šios kompanijos Tarptautinio verslo departamento direktoriaus pavaduotojas teigė: iš mūsų atėmė nuosavybę, mus verčia trauktis iš Lietuvos. Rusijos atstovai tvirtino, kad septynios ES šalys, tarp jų Prancūzija ir Didžioji Britanija, dar neįgyvendino ES antrojo energetikos paketo. Tuo tarpu Lietuva ne tik pirmoji dar A. Kubiliaus vyriausybės laikais ėmėsi trečiojo paketo, bet ir pasirinko kiečiausias jo įgyvendinimo sąlygas. Vienas iš kolegų kuluaruose prisiminė rusišką patarlę: „Začem poperiok batki v peklo lezt“ (Kam anksčiau už tėtušį peklon lįsti). Savo ruožtu pateikėme Rusijai nemaža pretenzijų – ir dėl „Gazpromo“ nustatytų kainų, ypač nepalankių Lietuvai, ir dėl naftotekių, staiga sugedusių dėl politinių priežasčių, ir ir dėl siekio skaldyti ES šalis. Sakėme, kad kolegos iš Rusijos daug kalbėjo apie naftos ir dujų išgavimo pajėgumų didinimą. Tačiau kaip su energijos taupymu, energetinio efektyvumo didinimu, atsinaujinančių šaltinių dalies augimo? Būtent šios kryptys yra ES energetikos politikos prioritetai. Tik vienas iš Rusijos kolegų pripažino: nepaisant gerų norų ir planų Rusija šiose srityse smarkiai atsilieka. „Todėl, - sakė jis, - kad turime didžiulius plotus, daug gamtinių turtų ir per daug centralizacijos“. Jeigu neskaičiuotume didelių hidroelektrinių, iš atsinaujinančių šaltinių Rusijoje gaminamas tik 1 proc. visos energijos. Nenuostabu, kad renkantis lengviausius kelius, stokojant dėmesio gamtos tausojimui, žaliųjų partijų atstovai niekaip nepatenka į Rusijos Dūmą. Skirtingai kalbėjome ir dėl klimato kaitos. ES dar prieš šešerius metus paskelbė, kad žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai tampa didžiausia grėsme žmonijai. Dalis Rusijos parlamentarų pripažino šio požiūrio pagrįstumą. Tačiau dauguma linkusi vertinti šį pavojų kaip dirbtinai išpūstą. Esą, pasvėrus pliusus ir minusus, Rusija iš klimato šiltėjimo daugiau išloštų. Svarbiausia, kad aptirpus Arkties ledynams atsidarytų Šiaurės jūrų kelias iš Europos į Aziją. Apsilankėme ir tarptautinės organizacijos „Grynpys“ Rusijos skyriuje, įsikūrusiame kukliame bute tolokai nuo centro. Daugiausiai svarstėme, ką kartu galime nuveikti, kad „Grynpys“ aktyvistai, surengę akciją prieš žalingą gamtai Rusijos brovimąsi į Arktį, nebūtų palikti teisminei savivalei. Europos Parlamentas jau diskutavo šiuo klausimu, numatyti tolimesni žingsniai. Energetika – itin jautri tema ES – Rusijos santykiuose. Diskusijos Maskvoje dar kartą parodė, kad kalbėtis reikia. Ne viską čia papasakojau, bet ir šį kartą po pasiginčijimų konstatuota: tik šiuo keliu eidami galime geriau suprasti vieni kitus.
Jūsų komentaras:
|
