 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. |      |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
| Ar blogas yra geras? – Rašykite„BALTIJOS FORUMO“ SCENOJE IR UŽKULISIUOSE (2013 10 28)Praėjusį penktadienį-šeštadienį vėl kvietė „Baltijos forumas“ Rygoje – 15-asis, jubiliejinis. Jau bene aštuntą kartą atvykdamas į forumą dar kartą įsitikinau, kad latviai sėkmingai stengiasi netapti Europos provincija. Ir šį kartą aptarinėjome ne tik Baltijos regiono, bet ir globalines problemas. Ypač keturkampio ES-Rusija-JAV-Kinija paraleles ir susikirtimus. Pagal tradiciją į Rygą atvyko Kinijos atstovai, kurie įtikinėjo, jog jų šalis norėtų matyti Europos Sąjungą kaip „globalinę žaidėją“.
Bet daugiausia ginčų ir aistrų sukėlė „mūšis dėl Ukrainos“ (dalyvės iš Maskvos apibūdinimas) ir Rusijos perspektyvos. Prezidento V. Putino padėjėjas I. Levitinas įspėjo, kad Kijevas veržiasi į ES nepaskaičiavęs, kiek Ukrainai kainuos ekonominių ryšių su Rusija apsunkinimas. Esą, po asociacijos sutarties pasirašymo, Rusija būtų priversta pereiti nuo nulinio muitų tarifo ukrainietiškoms prekėms iki 9 proc. Tačiau dauguma forumo dalyvių sutiko, kad kieta Rusijos retorika ir veiksmai tik padidina Kijevo pasiryžimą orientuotis į Briuselį, nenusisukant ir nuo Maskvos. Kai kas iš diskusijos dalyvių įžiūrėjo prošvaistes Vakarų valstybių ir Rusijos santykiuose: susitarta dėl cheminio ginklo sunaikinimo Sirijoje, artėjama prie kompromiso dėl Irano atominės programos, Vakarams traukiantis iš Afganistano, stabilumo išlaikymas toje valstybėje neįmanomas be Rusijos. Kiti žvelgė pesimistiškiau, pabrėždami, kad Rusija, pamindama demokratines vertybes, tolsta nuo Europos. Ukrainą vėl prisiminė maskvietė politologė N. Arbatova: „Juk Ukraina pajudėjo tuo pačiu keliu, kurį mes patys rinkomės prieš 10 metų. Jeigu Ukrainai pasiseks, ji gali tapti jungiamąja grandimi, ir Rusijai būtų lengviau žengti ta kryptimi“. Kažkas iš maskviečių pacitavo V. Čerčilio posakį apie amerikiečius: „jie visada pasirenka teisingiausią kelią – po to, kai išbando visus kitus“. Ir pritaikė tą posakį Rusijai – esą ji po klaidžiojimų neišvengiamai rinksis suartėjimą su ES, bendrą ekonominę erdvę nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Žinomas Vokietijos politologas A. Raras tvirtino, kad be Rusijos integracijos Europos žemynas niekada nebus stabilus. Tokiuose forumuose nematomoji, neretai įdomiausia, ledkalnio pusė – pokalbiai su jų dalyviais kuluaruose. Rusijos atstovai atsargiai prognozavo, kad Kremlius pradeda bent šiek tiek „atsukinėti varžtus“ ir tęs šią liniją (A. Navalno nenuteisimas ir dalyvavimas Maskvos mero rinkimuose, opozicionieriaus J. Roizmano pergalė Jekaterinburgo mero rinkimuose). Priežastis – lėtėjantis ekonomikos augimas, mažėjančios galimybės tęsti prezidento rinkimuose duotus pažadus gerinti žmonių socialinę padėtį. Tad Kremliui belieka ieškoti nuosaikesnės opozicijos paramos, kuri padėtų „nuleisti garą“, kaupiantis nepasitenkinimui. Išgirdau atsiliepimus apie „Jabloko“ partiją. Ji aiškiai stojanti prieš Rusijos prezidentą, bet nepalaikanti A. Navalno ir kitų opozicionierių radikalių šūkių „Šalin Putiną!“. Jeigu Rusijoje būtų surengti idealiai laisvi rinkimai, esą laimėtų ne liberalioji opozicija („geriausiu atveju ją remia 15 proc. gyventojų“), o šovinistiškai nusiteikę karinio-pramoninio komplekso atstovai, kurie veiktų kiečiau už dabartinį prezidentą. Apibūdintas ir Lietuvoje dažnai linksniuojamas „Gazpromas“. Vienas iš aukščiausių Kremliaus veikėjų esą sakęs: „Gazpromas – tai antroji Užsienio reikalų ministerija“. Jūsų komentaras:
|
