 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. |      |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Zigmantas Balčytis
| Ar blogas yra geras? – RašykiteEUROPOS SĄJUNGOS LYDERIŲ DĖLIONĖS (2013 10 14)
Spalio 2 dieną vykęs Socialistų ir demokratų frakcijos Europos Parlamente posėdis Strasbūre buvo ypatingas. Svarstėme, ką Europos Socialistų partija galėtų ir turėtų kelti kaip mūsų partijos kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. Nuomonių skirtumų nebuvo. Buvo didelis palaikymas ilgamečiam mūsų frakcijos pirmininkui, dabar – Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui. Savo programinėje kalboje Martinas pabrėžė: jo gyvenimo tikslas buvo ir lieka socialinio teisingumo siekimas, atskirties tarp turtingųjų ir vargšų mažinimas. 2014-jų gegužę kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, balsuodamas savo šalyje Europos Parlamento rinkimuose už vieną ar kitą kandidatą, vieną ar kitą partiją, pirmą kartą galės nulemti, kokai kryptimi plauks visas Europos Sąjungos laivas. Jeigu daugiausiai balsų surinktų Europos Socialistų partijos šeimos kandidatai (Lietuvoje - LSDP), prie kapitono tiltelio stotų Martinas Šulcas. Jis sieks įrodyti, kad socialdemokratų politika – ne tik taupymas, bet ir ekonomikos skatinimas, naujų darbo vietų kūrimas – pagerins kiekvieno ES piliečio padėtį. Jeigu laimėtų Europos Liaudies partijos politinės šeimos nariai (krikščionys demokratai, konservatoriai), Europos laivą vairuotų jų kandidatas. Tuo atveju išlieka pavojus, kad laivas dreifuotų vietoje, kaip ir pastaraisiais metais, o socialinė atskirtis didėtų.
Su kolegomis europarlamentarais dažnai pasikalbame, kas galėtų būti dešiniųjų kandidatas į EK pirmininko postą. Kol kas Europos Liaudies partijos vadovybė ir nacionalinės partijos niekaip nesuranda tinkamo žmogaus. Vis daugiau ženklų, kad juo galėtų būti Žanas Klodas Junkeris, Liuksemburgo ministras pirmininkas. Jei jį pavyktų įkalbėti, tai būtų stiprus kandidatas. Gerai prisimenu jo karštą, proeuropietišką kalbą baigiantis Liuksemburgo pirmininkavimui ES ir europarlamentarų ovacijas atsistojus. 58 metų politikas, laisvai kalbantis, kaip ir Martinas Šulcas, trimis pagrindinėmis Europos kalbomis, būtų stiprus varžovas mūsų Martinui. Jie, beje, vienmečiai, abu puikūs oratoriai – stebėti jų žodinę dvikovą būtų tikras malonumas. Kolegos iš Vokietijos pasakojo, kad galingajai Angelai Merkel nelabai patinka liuksemburgietiškas variantas. Ji norėtų, kad Europos Komisijoje Vokietiją atstovautų, tuo labiau EK pirmininku dirbtų krikščionis demokratas iš jos partijos. Tačiau dabar, kai socialdemokratai jau paskelbė savo kandidatą iš Vokietijos, dešiniesiems siūlyti saviškį iš tos pačios šalies būtų žymiai sunkiau. Tikėtina, kad EP rinkimai nesuteiks ryškios persvaros nė vienai iš didžiųjų europinių partijų. Tuomet daug kas priklausytų nuo liberalų, žaliųjų ir kitų mažesniųjų europinių partijų pozicijos. Dar svarbiau, kuri politinė šeima turės persvarą Europos Taryboje. Jeigu prieš penkerius metus socialdemokratai buvo valdžioje 5 ES valstybėse, tai dabar mūsų šeimos atstovai jau dalyvauja vyriausybėse daugumoje šalių -17. Antra vertus, įmanomas susitarimas tarp dviejų didžiausių Europos partijų. Martinas Šulcas taptų Europos Komisijos pirmininku, o Ž.K. Junkeris vadovautų Europos Sąjungos Tarybai.
Lieka dar vienas aukščiausias Europos Sąjungos postas – EK pirmininko pirmojo pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai. Kolegos iš Lenkijos vis garsiau kalba, kad jį nusižiūrėjęs šios šalies užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis. Dar neseniai jis garsėjo aiškiu priešiškumu Rusijai, tačiau sugebėjo likviduoti tą silpną vietą. Dabar jo vadovaujama ministerija ir visa šalis pragmatiškai bendradarbiauja su Rusija. Taigi, susidėliotų priimtina daugumai ES valstybių trijulė, kurioje būtų atstovaujamos senosios ir naujosios, didelės ir mažos šalys. Daug kas ne be pagrindo prieštarautų, o kur lygios teisės? Kur moteris ES viršūnėse? Čia lyg ir galėtų iškilti Lietuvos prezidentės kandidatūra. Tačiau taip nemanyčiau. Į EK pirmininkės postą Dalios Grybauskaitės nesiūlys jokia europinė partija. Pirmininkavimui ES Taryboje ji taip pat nelabai tiktų. Tam reikalingi kitokie sugebėjimai: rami, nuosekli kompromisų paieška, draugiškas, o ne kietas kalbėjimas su visais. Įgaliotinės užsienio politikai poste irgi neįsivaizduočiau, ypač po jos kategoriškų pareiškimų kaimyninių šalių atžvilgiu ir demonstratyvaus atsiribojimo nuo valstybių Rytuose. Girdėjau iš bičiulių Lietuvoje, kad jie šiek tiek nusivylė Martinu dėl jo gerų žodžių apie prezidentę Dalią Grybauskaitę Aachene, apie konservatorių ir liberalų vyriausybės veiklą. Aiškinau jiems, kad per dešimt bendro darbo EP socialistų frakcijoje metų neblogai pažinau Martiną ir gerai suprantu, kodėl jis taip elgiasi. Kaip socialistų frakcijos pirmininkas jis itin kovingai ir nuosekliai gynė socialdemokratų požiūrį, vertybes. Tačiau jis nebeturi teisės tai atvirai daryti tapęs Europos Parlamento pirmininku, kai jis įpareigotas kalbėti visų parlamento politinių jėgų vardu. Aptakesnė, diplomatiškesnė dabartinė pozicija kaip tik padidina jo šansus EK pirmininko rinkimuose. O tapęs lyderiu vykdomojoje, ne parlamentinėje valdžioje, jis gautų puikias galimybes realizuoti socialdemokratinius sprendimus.
Jūsų komentaras:
|
