Naujienos

2010 m. NATO pasiūlė Rusijai sukurti vieningą priešraketinės gynybos skydą Europoje prieš grėsmę keliančias trečiojo pasaulio valstybes.

          Praėjusią savaitę Europos Parlamente Briuselyje vyko komitetų darbas. Antradienį Saugumo ir gynybos pakomitetyje europarlamentarai apsikeitė nuomonėmis su NATO balistinės priešraketinės gynybos skyriaus vadovu Roberto Zadra ir laikinai einančiu nuolatinio Rusijos atstovo NATO pareigas Nikolajumi Korčunovu dėl priešraketinės gynybos. Svečiai priminė, kad 2010 metais NATO pasiūlė Rusijai sukurti vieningą priešraketinės gynybos skydą Europoje prieš grėsmę keliančias trečiojo pasaulio valstybes. NATO tuomet aukščiausiame politiniame lygyje įsipareigojo kurti sistemą, kuri nebūtų nukreipta prieš Rusiją, pasiūlė šią sistemą kurti kartu. Rusija sutiko. Deja, pasak N.Korčunovo, pradėjus parengiamuosius darbus pasirodė abiejų pusių pozicijų skirtumai, kurie užblokavo procesą. „Skirtingi požiūriai į sistemos kūrimą nulėmė, kad iki šiol nėra jokio pajudėjimo į priekį, tuo labiau perspektyva nedžiugina“, - sakė jis. Rusijos atstovas pabrėžė, kad sistema pagal NATO siūlomą projektą keltų grėsmę Rusijos saugumui, todėl ji privalėtų atsakyti, o tai sumažintų saugumą Europoje. NATO pareigūnas sutiko, kad abi pusės turi tęsti derybas lygiavertės partnerystės pagrindais. Reikia toliau siekti daugiau pasitikėjimo tarp NATO ir Rusijos. Pasak svečio, intensyvesnis bendradarbiavimas civilinės pagalbos srityje galėtų būti gera pradžia. Abi pusės galėtų vesti pratybas, kurti bendras koordinavimo institucijas, kartu veikti visame pasaulyje.

          Antradienį EP Biudžeto kontrolės komitete į deputatų klausimus apie ekonominę krizė Europoje atsakė Europos Investicijų banko prezidentas Verneris Hojeris. Jis europarlamentarus informavo, kad ES valstybės narės šiais metais papildė banko kapitalą 10 mlrd. eurų. „Dabar mes daugiau skoliname, o per kitus dvejus metus paskolų portfelis išaugs daugiau nei 40 proc. – iki 70 mlrd. eurų. Šie pinigai bus skirti ūkio augimui skatinti ir darbo vietoms kurti“, - sakė jis. Pasak V. Hojerio, bankaspasiryžęs suteikti daugiau paskolų periferiniams Europos regionams, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šiais metais skolinimas MVĮ išaugs daugiau nei 50 proc., lyginant su 2012 m. O bendras paskolų portfelis pasieks daugiau nei 20 mlrd. eurų. Svečias pažymėjo, kad Europos atsako į krizę strategija pradeda duoti vaisių. Makroekonominiai disbalansai sumažėjo, o konkurencingumas, ypač pietinėse šalyse, padidėjo. Airijai ir Ispanijai netrukus nebereikės finansinės pagalbos. „Nors tunelio gale galime matyti šviesą, nusiraminti dar anksti. Tik įvykus pagerėjimui realioje ekonomikoje, ypač užimtumo srityje, galėsime teigti, jog krizė baigėsi“, - sakė banko prezidentas.

EP narė socialdemokratė iš Švedijos M.Ulvskog: "Baltijos jūra - ne skirianti, o jungianti jūra, kurią dalinasi devynios valstybės."

          Trečiadienį EP vyko konferencija apie jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Bonus“. Tai visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių šalių iniciatyva, remiama Europos Komisijos, kurios tikslas yra apjungti atskirose šalyse vykdomus Baltijos jūros mokslinius tyrimus į tarptautiniu bendradarbiavimu grįstą tarpdisciplininę, ilgalaikę, integruotą programą siekiant Baltijos regiono darnios plėtros. Šia programa skatinami moksliniai daugiašaliai tyrimai, kurie padėtų formuoti naują, protingą, ne utilitariniu, bet ekosisteminiu principu grįstą Baltijos jūros valdymą, darnų, ekosistemą ir jos išteklius tausojantį naudojimą. Įvairiuose programos projektuose (tarp jų Baltijos jūros bioįvairovės programa, skirta prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimams; pramoginių laivų naudojimas Baltijos jūroje; maistinės ir organininės medžiagos priekrantėse ir jų kaitos tyrimai; tausus žuvų išteklių naudojimas) dalyvauja daugiau nei 60 įvairių organizacijų. EP narė socialdemokratė iš Švedijos Marita Ulvskog pažymėjo, kad Baltijos jūra - ne skirianti, o jungianti jūra, kurią dalinasi devynios valstybės. Tai - galimybė bendradarbiauti. Europos Sąjunga gali imtis tam tikrų iniciatyvų, tačiau realių rezultatų gali pasiekti tik valstybės narės, ypač esančios šalia Baltijos jūros. Ji pabrėžė, kad į šios programos projektus reikėtų kaip galima plačiau įtraukti verslą. Programoje asocijuotos narės teisėmis dalyvauja ir Rusija.

         Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos salėje kartu su Seimo nariais Donatu Jankausku ir Juru Požela susitikome su Vilniaus bendruomenių atstovais (apie tai rašau ir tinklaraštyje; pateikiame ir detalesnį susitikimo aprašymą).

         Praėjusią savaitę Vilniuje vyko svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys – Rytų partnerystės susitikimai. Ketvirtadienį dalyvavau parlamentinėje Rytų partnerystės asamblėjoje, kur ES valstybių ir šalių-partnerių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai dalijosi patirtimi, aptarė demokratijos plėtros, lyčių lygybės klausimus.