Naujienos

EP pranešėja, socialdemokratė Evelin Regner

            Praėjusią savaitę po daugelio mėnesių derybų Europos Parlamento plenanarinėje sesijoje Strasbūre pritarėme 2014–2020 m. ES daugiametei finansinei programai. Per ateinančius septynerius metus ES biudžete numatyta skirti 960 mlrd. eurų įsipareigojimams ir 908 mlrd. eurų mokėjimams (2011 m. kainomis). Kartu buvo pritarta Sanglaudos politikos reglamentų paketui, kuris leis Lietuvai gauti 6,5 mlrd. eurų (22,425 mln. litų). Šis pasiekimas daugelio vadinamas viena svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pergalių. Derybose dėl finansinės programos EP pasiekė, kad būtų leidžiama nepanaudotas ES lėšas perskirstyti ne tik tarp metų, bet ir tarp atskirų išlaidų eilučių, siekiant kiekvieną eurą išleisti kuo efektyviau. Kitas EP narių pasiekimas – daugiametis ES biudžetas bus persvarstytas 2016 m. atsižvelgiant į to meto ekonominę padėtį. Taip pat numatyta, kad ateityje bus siekiama suvienodinti daugiamečio ES biudžeto trukmę su ES institucijų politiniu ciklu – tuomet jis būtų sudaromas nebe septyneriems, o penkeriems metams. Be to, Europos Parlamentas pasiekė, kad nebeliko ES biudžeto deficito, kuris šiais metais galėjo lemti, kad Europos Komisija nebūtų turėjusi lėšų apmokėti finansinius įsipareigojimus. ES valstybės galiausiai sutiko skirti 3,9 mlrd. eurų neapmokėtoms sąskaitoms padengti.

            Antradienį plenarinėje sesijoje vyko diskusija dėl moterų skatinimo užimti vadovaujančias pozicijas įmonėse. EP pranešėja, socialdemokratė Evelin Regner pabrėžė, kad šioje srityje reikalingos privalomojo pobūdžio taisyklės. Lyčių lygybės principas turėtų būti esminis, vykdant bet kokio lygmens personalo įdarbinimo procedūras. Dokumente kviečiama iki 2020 m. pasiekti 40 % lyčių balansą. Visi turi būti suinteresuoti į valdymą įtraukti talentingas moteris, ypač siekiant konkurencingumo ir novatoriškumo, sakė pranešėja. Kalbėdama apie sankcijas, Evelin siūlė valstybėms narėms numatyti griežtesnes sankcijas – tarkim, sumažinti lėšas iš ES struktūrinių fondų.

            Trečiadienį Pakistano mergaičių švietimo aktyvistei Malalai Yousafzai iškilmingai įteikta Sacharovo premija už minties laisvę. Kalbėdama plenarinėje sesijoje, 16-metė pabrėžė, kad „57 mln. skurstančių pasaulio vaikų nereikia IPhone'o, Ipad'o ar saldainių – jiems reikia knygos ir rašiklio“. Pasak jos, ne tos valstybės yra stiprios, kurios turi daug ginklų ir kareivių, o tos, kurių žmonės yra apsišvietę ir gali naudotis pagrindinėmis teisėmis. Įteikdamas premiją, EP pirmininkas socialdemokratas Martinas Šulcas pažymėjo, jog žinios ir švietimas yra geriausia visuomenės investicija siekiant kovoti su prievarta ir netolerancija. Jis paragino kovoti už visuotinį nemokamą mokslą viso pasaulio vaikams.

            Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje paraginome ES valstybes suteikti Europos Parlamentui teisę nuspręsti, kur ir kada turi vykti EP posėdžiai. Šiuo metu ES sutarties straipsnyje, kurį keisti gali tik visos ES valstybės vienbalsiai, nustatyta, kad pagrindinė EP būstinė yra Strasbūre, kur vyksta dvylika plenarinių sesijų per metus. Tris ketvirtadalius darbo laiko europarlamentarai praleidžia Briuselyje, kur posėdžiaujama komitetuose ir frakcijose. "Turėdamas vieną būstinę Europos Parlamentas dirbtų veiksmingiau, taupiau ir ekologiškiau", - teigiama rezoliucijoje. Dokumente pažymime, jog tai, kad „kas mėnesį ir toliau važinėjama tarp Briuselio ir Strasbūro, daugeliui ES piliečių tapo neigiamu pavyzdžiu, ypač tuo metu, kai dėl finansų krizės valstybėse narėse buvo stipriai ir skausmingai mažinamos išlaidos". Rezoliucijoje pabrėžiama, kad papildomos metinės išlaidos, patiriamos dėl Europos Parlamento geografinio „išsibarstymo“ (tarp Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro), siekia 156–204 mln. eurų – tai prilygsta apytikriai 10 proc. Parlamento metinio biudžeto. Papildomos metinės išlaidos vien dėl būstinės Strasbūre sudaro 103 mln. eurų. Ši suma gali padidėti, jei būtų skaičiuojamas ir kitų ES institucijų, ES valstybių tarnautojų, žurnalistų bei pilietinės visuomenės atstovų kelionių išlaidos.