Naujienos

           Praėjusią savaitę Europos Parlamente darbas vyko frakcijose. Briuselyje, kaip paprastai, europarlamentarai surengė ir gausybę konferencijų. Apie kai kurias šį kartą ir norėčiau papasakoti.

           Trečiadienį  žmogaus teisių aktyvistai iš Čečėnijos ir Rusijos informavo apie padėtį  Šiaurės Kaukaze prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes. Jie pabrėžė, kad Š. Kaukaze Rusija dislokavusi 5 divizijas (apie 75 tūkst. karių) – daugiausiai Čečėnijoje ir Dagestane,  jūros flotilę Abchazijoje. Ten veikia ir „specnazas“. Per metus įvyko daugiau nei 30 karinių mokomųjų pratybų. Rusijai nepavyksta įsitvirtinti regione kaip dvasinei lyderei, ekonominė situacija prasta, nedarbas kai kuriose autonominėse respublikose siekia  46 proc., teismų, sveikatos ir švietimo sistemose paplitusi korupcija. Šiose teritorijose kyla nepriklausomybės nuotaikos, stiprėja islamistų judėjimas. Pasak svečių, Rusija labai baiminasi islamistų ir, oponuodama kiekviename žingsnyje, noromis nenoromis padeda jiems kurti stiprėjantį protesto judėjimą. Pačioje Rusijoje kyla ksenofobinės nuotaikos, Š. Kaukazo etninės grupės rusų nacionalistų laikomos teroristais. Nacionalistinės opozicijos lyderiai paleido šūkį „užtenka maitinti Kaukazą“. Deja, nacionalistus palaiko ir tokiems šūkiams pritaria šiuo metu populiariausias opozicionierius Aleksejus Navalnas. Ekspertai pabrėžė, kad Pietų Kaukazo konflikto neišspręsi be situacijos Šiaurės Kaukaze pagerinimo. ES ir JAV būtina sukurti naują strategiją regionui, reikia naujos integruojančios ideologijos. Kol kas, pasak ekspertų, vienintelė integruojanti jėga yra islamas.

           Konferencijoje apie žiniasklaidos laisvę buvo kalbama, kad tradicinei žiniasklaidai ES valstybėse (spausdintiems laikraščiams, žurnalams, TV ir radijui) vis sunkiau išgyventi, nes skaitytojai žinias skaito internete. Prarandama didelė dalis pajamų, nes krenta parduodamų leidinių skaičius, užsakovai vis daugiau reklamos perkelia į elektroninius portalus. Negaudama pakankamai pajamų, tradicinė žiniasklaida nebegali išlaikyti kokybės. Tai, pasak ekspertų, yra didelė grėsmė demokratijai, nes pažeidžiama individo teisė žinoti. Žiniasklaida, pasak deputatų, yra demokratijos sargė, ketvirtoji valdžia, nors ir nėra taip gerai finansuojama, kaip kitos trys (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė). Prancūzijoje redakcijoms reikia 15 proc. daugiau žiniasklaidos skaitytojų, kad galėtų toliau išgyventi. Jau dabar užsidaro žurnalistus apmokančios mokyklos. Statistika rodo, kad jaunimas mažai domisi žiniomis. Jie neskaito laikraščių, nebežiūri televizijos, nesiklauso radijo laidų, nes visą gauna nemokamai internete. Europarlamentarai kalbėjo, kad būtina skatinti ir išlaikyti analitinio žurnalizmo vertybes, paremti iniciatyvą žiniasklaidai deklaruoti  paramą, didesnę nei 5 proc.

           Trečiadienį spaudos konferencijoje dėl Ukrainos parlamento nesutarimo, ar išleisti kalinamą ekspremjerę Juliją Tymošenko gydymui į Vokietiją, du Europos Parlamento specialieji pasiuntiniai – buvęs Lenkijos vadovas Aleksandras Kvasnievskis ir buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Koksas – ragino nenuleisti rankų ir toliau spausti Kijevą priimti politinį sprendimą. Jie nepalaidojo vilties, kad Asociacijos susitarimas bus pasirašytas per artėjantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje. Abu EP pasiuntiniai ketina vykti į Ukrainą kitą savaitę.Tačiau ekspertai pažymi: reikia stebuklo, kad Ukrainos parlamentas kitą savaitę priimtų įstatymą dėl kalinių gydymo užsienyje bei dar du kitus, svarbius ES - dėl prokuroro nepriklausomybės bei rinkiminių reformų. Pasak jų,Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pastarosiomis dienomis „pakeitė retoriką“. Anksčiau ES laikėsi pozicijos, kad jei Ukraina nepasirašys sutarties per Vilniaus viršūnių susitikimą, ji amžiams liks Rusijos įtakos zonoje. Tačiau pastaruoju metu teigiama, kad katastrofa neįvyktų, jei sutartis būtų pasirašyta vėliau.

Eurokomisaras L.Andoras kalba konferencijoje „Pažangūs keliai ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos link“

           Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi ir konferencijoje „Pažangūs keliai ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos link“ dalyvavo EK užimtumo, socialinių reikalų bei įtraukties komisaras László Andoras. Savo pranešime eurokomisaras pripažino, kad Baltijos šalys dėl emigracijos prarado didelę gyventojų dalį: piliečiai, tarp kurių daug jaunų ir išsilavinusių žmonių, dėl darbo vietų gimtojoje šalyje stygiaus, suprastėjusių gyvenimo sąlygų, nesugebėjimo mokėti paskolų išvažiavo svetur. Jis sakė, kad ES narės gali kartu spręsti įsidarbinimo ir socialinius iššūkius. Vienas pavyzdžių – ES jaunimo garantijų iniciatyva, padėsianti įsidarbinti jaunuoliams, kad dėl krizės jie neprarastų įgūdžių ir moralinių nuostatų.