Naujienos

Spalį EP narių delegacija, vadovaujama socialdemokrato K. Moraeso (nuotr.), lankėsi Vašingtone, kur aiškinosi dėl galimai JAV žvalgybos tarnybų vykdomo ES piliečių ir politikų sekimo.

             Praėjusią savaitę Europos Parlamente Briuselyje europarlamentarai posėdžiavo komitetuose. Antradienį Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomas Europos Komisijos reglamento pasiūlymas dėl gyvūnų sveikatos. Šiam dokumentui esu paskirtas šešėliniu pranešėju nuo Socialistų ir Demokratų frakcijos. EK pasiūlymas siekia nustatyti taisykles, kurios užkirstų kelią gyvūnų ligų plitimui. Komisijos pateiktas reglamento pasiūlymas į vieną visumą sujungs daugiau nei 40 dabar egzistuojančių gyvūnų sveikatą, importą ir transportavimą reglamentuojančių įstatymų. Posėdyje pabrėžiau, kad gyvūnų sveikata tiesiogiai priklauso nuo jų laikymo sąlygų, todėl šiame įstatyme turime kalbėti ir apie gyvūnų gerovę. Taip pat atkreipiau kolegų dėmesį, kad remiantis kai kuriais paskaičiavimais nuo 30 iki 50 proc. antibiotikams atsparių bakterijų rūšių išsivysto gyvūnų kūnuose, vėliau jos lengvai persikelia ir žmonėms. Todėl pasiūliau labiau sugriežtinti prevencinį antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje.

             Antradienį vyko konferencija apie Europą po krizės. Deputatai kalbėjo, kad ES ekonomika po truputį pradeda rodyti atsigavimo ženklus. Reikia daryti viską, kad būtų išlaikyta ir sustiprinta jos augimo tendencija. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas H. Van Rompėjus diskusijoje pastebėjo, kad ES valstybėse niekas nebekalba apie egzistencinę euro krizę, todėl dabar galime skirti visą energiją ekonomikos gaivinimui ir politikos priemonių stiprinimui. Vieni deputatai pabrėžė, kad konkurencingumą, ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas užtikrins struktūrinės reformos, o ne didesni mokesčiai. Kiti ragino spręsti migracijos problemą. Jie kritikavo ES vadovus dėl nepakankamos pažangos ES prieglobsčio politikos srityje, ypač po Lampedūzos tragedijos. Socialdemokratų deputatai pabrėžė, kad „ES jau nebėra reanimacijos skyriuje, tačiau ji vis dar serga ir ši liga gali tapti chroniška, jei nesiimsime reikiamų priemonių.“

             Antradienį vyko bendras Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdis dėl JAV šnipinėjimo ES valstybėse skandalo. Spalio pabaigoje EP narių delegacija lankėsi Vašingtone, kur aiškinosi kaltinimus dėl galimai JAV žvalgybos tarnybų vykdomo ES piliečių ir politikų sekimo. Europarlamentarų delegacijai vadovavęs socialdemokratas Klodas Moraes posėdyje kalbėjo, kad pradėto tyrimo tikslas pasiūlyti naują teisinę bazę, padėsiančią apsaugoti ES piliečių privatumą, nes šiuo metu egzistuojančios priemonės yra nepakankamos. Deputatas pažymėjo, kad susitikimuose JAV Nacionalinio saugumo agentūra ne tik atmetė kaltinimus dėl visuotinio ES piliečių šnipinėjimo, bet ir apkaltino ES įsivėlus į šį sekimą. Pasak socialdemokrato, tyrimo tikslas - užtikrinti skaidrumą ir tinkamą priežiūros mechanizmą, kad ateityje būtų mažiau atvejų, kuomet tokie kaltinimai lieka be atsako.

Nuo 2013 m. baigiasi Mokymosi visą gyvenimą programos vykdymas ir prasidės nauja Erasmus+ programa, kuri bus įgyvendinama 2014–2020 m.

             Kultūros komitetas antradienį patvirtino naują švietimo paramos programą „Erasmus+” ir 2014–2020 metams jai skyrė daugiau nei 14 mlrd. eurų. Planuojama, kad šia parama pasinaudos daugiau nei 5 mln. jaunų žmonių, siekdami studijų, profesinio tobulėjimo ar savanoriškos veiklos kitose ES valstybėse. „Erasmus+“ sujungs visas dabartines ES švietimo ir mokymo paramos programas („Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Comenius“, „Leonardo da Vinci“ „Grundtvig“ ir „Veiklus jaunimas“) bei pirmąkart įtrauks sportą. Pagal šią programą paramą gaus ir magistrantai. Nors „Erasmus+“ nėra skirta kovai su nedarbu, tačiau jos pagalba įgyti nauji įgūdžiai, kaip pvz. naujų užsienio kalbų mokėjimas ar didesnis kompiuterinis raštingumas, galėtų padėti rasti geresnį darbą.