Naujienos

                Praėjusią savaitę Strasbūre vyko Europos Parlamento plenarinė sesija. Pirmadienį diskutavome apie  švietimo sistemų reformą ES valstybėse. Deputatai kalbėjo, kad jaunimo nedarbo lygis ES valstybėse šiuo metu yra 25 proc., tuo tarpu visoje Sąjungoje yra 2 milijonai laisvų darbo vietų, nes joms nerandami kvalifikuoti specialistai. Aukštąjį mokslą baigusieji turi daug teorinių žinių, tačiau nebūtinai praktinių įgūdžių darbo rinkoje. Pranešėja socialdemokratė K. Nevedalova ragina keisti švietimo sistemas - jos turėtų ugdyti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius. Austrijos ir Švedijos aukštojo mokslo sistemos galėtų būti pavyzdžiais, kur jaunimas efektyviai orientuojamas į daugiausiai darbo vietų siūlančias informacinių technologinių ir sveikatos priežiūros sritis. Dokumente taip pat teigiama, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis turėtų būti skatinamas visoje ES. Taip pat pabrėžiama, kad darbuotojų judumas nebūtinai yra nedarbo problemų spendimas, nes naujosios ES valstybės praranda specialistus, kurie „nukraujuoja“ į turtingesnes senbuves valstybes.

                Antradienį plenarinėje sesijoje vyko diskusijos dėl Europos kaimynystės politikos. Europos Komisijos narys, atsakingas už ES plėtrą ir kaimynystės politiką, Štefanas Fiule pažymėjo, kad šiuo metu kaimynystės politika yra kryžkelėje. Ateitis priklauso nuo valstybių siekio apsibrėžti konkrečias reformas ir prisiimti atsakomybę už šių reformų įgyvendinimą. ES gali padėti įgyvendinti reformas, bet ES proceso neįvykdys. Komisaras teigė, kad kaimynystės politikos partnerių pasiryžimą gali pakeisti kitų valstybių veiksmai, todėl būtina laiku užtikrinti ES paramą ir pagalbą. Taip pat daug priklauso nuo pačios ES veiksmų. Užsiminta, kad ekonominės krizės metu kaimynystės politika atrodo „vangiai“. EK narys kvietė geriau išnaudoti turimus instrumentus ir įgyvendinti prisiimtus pažadus, gerinti kaimynų prieigą prie ES rinkų, užtikrinti asmenų judumą ir paramą įgyvendinamoms reformoms. Socialdemokratas Liboras Roučekas kalbėjo, kad Rytų kaimynystėje asociacijos susitarimai yra teisinga priemonė sisteminėms reformoms užtikrinti. Ukraina Vilniuje turėtų pasirašyti susitarimą, o kitos valstybės - parafuoti susitarimus. Niekas nesitiki, kad Baltarusija žengs tokiu pat keliu kaip, pavyzdžiui, Ukraina. Yra parengta strategija kaip padėti Baltarusijos jaunimui ir taip pat, kaip dirbti kitais aspektais. EP narys ragino parengti strategiją, kaip pagelbėti Moldovai ir Azerbaidžanui energetinės nepriklausomybės klausimu. ES kaimynės taip pat turi žinoti tolesnius ES planus vizų klausimu.

Už vartotojų apsaugą atsakingas Europos Komisijos narys Nevenas Mimica pažymėjo, kad ES santykiais su Rytų partneriais nėra siekiama pakenkti Rusijai

                Plenarinėje diskutavome ir kitą su Rytų kaimynais susijusį pranešimą - „ES prekybos politika Rytų partnerystės šalių atžvilgiu, rengiantis Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimui“. Europos Komisijos narys, atsakingas už vartotojų politiką, Nevenas Mimica, atsakydamas į pateiktus klausimus pažymėjo, kad ES santykiais su Rytų partneriais nėra siekiama pakenkti Rusijai. Dėl susitarimo su Ukraina EK laikosi nuomonės, kad Rusijos dirbtinės kliūtys prekybai yra nepriimtinos. ES tikisi, jog Asociacijos sutartis su šia valstybe Vilniuje bus pasirašyta su sąlyga, kad bus padaryta apčiuopiama pažanga įgyvendinant iškeltus reikalavimus. Jis pažymėjo, kad dabartinėms problemoms spręsti ES skyrė Ukrainai 40 mln. eurų. Kiti deputatai pastebėjo, kad ES, sudarydama prekybos sutarimus, turėtų skatinti Rytų partnerystę ir siekti, kad šios šalys labiau laikytųsi Europos standartų. Pažymėjo, kad Rusija daro didelį spaudimą ir skelbia prekybinį karą. Reikėtų greičiau įvesti bevizį režimą Rytų partnerystės šalims, tokiu būdu žmonės geriau pažintų ES ir įvertintų jos privalumus.

                Trečiadienį plenarinėje salėje vyko diskusija apie ES piliečių judumą ir valstybių narių socialinės apsaugos sistemas. Pranešime pažymima, kad apie 3 proc. europiečių nuolat gyvena užsienyje. Dalis EP narių akcentavo, kad darbuotojų mobilumas naudingas tiek darbo kitose šalyse ieškantiesiems, tiek ir juos priimančioms valstybėms. Tačiau kiti nuogąstavo, jog imigrantai yra per didelė našta vietinėms socialinės paramos sistemoms – esą į kitą šalį dažnai  vykstama tam, kad, užuot dirbę, gautų pašalpas. ES užimtumo ir socialinių reikalų komisaras Laslo Andoras nesutiko, kad atvykėliai kelia grėsmę nacionalinėms rūpybos sistemoms. Pasak jo, Europos Komisijos spalį paskelbtas tyrimas parodė, kad jie daugiau įmoka nei gauna. „Be to, patirtis rodo, kad žmonės daugiausia migruoja dėl darbo, o ne dėl pašalpų“, – pridūrė jis. Socialdemokratė Pervenš Berės pabrėžė, kad daugeliui žmonių sunku rasti darbą ten, kur jie gyvena. Kiti pažymėjo, jog užkirsti kelią darbuotojų išnaudojimui padėtų vienodas atlygis už vienodą darbą.