Naujienos

                Praėjusią savaitę dirbome komitetų ir frakcijų posėdžiuose Briuselyje. Pirmadienį Saugumo ir gynybos komitete pranešimą apie gruodžio mėnesį įvyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame po ilgokos pertraukos bus diskutuojama saugumo ir gynybos klausimais, padarė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jo pasiūlymus įtraukti į saugumo grėsmes kibernetinį ir energetinį saugumą, daugiau bendradarbiauti su artėjančiomis prie ES šalimis kolegos sutiko labai palankiai.

Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdis. Iš kairės -  pakomitečio pirmininkas Arnaud Danjean, ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, LR KAM Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Vaidotas Urbelis ir pakomitečio pirmininko pavaduotojas Justas Paleckis

               Pirmininkavau šio pakomitečio posėdžiui, kai  diskutavome dėl Kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programos. Europarlamentarai kalbėjo, kad kosmoso paslaugų svarba visuomenei, jos saugumui ir ekonomikai didėja. Tuo tarpu kosminei infrastruktūrai didelę grėsmę kelia erdvėlaivių, palydovų tarpusavio susidūrimo ir jų susidūrimo su kosminėmis šiukšlėmis rizika. Paskaičiuota, kad šiuo metu erdvėje skrenda 17 tūkstančių žmogaus sukurtų objektų, dar 10 tūkstančių yra kosminės šiukšlės, kilusios iš susidūrimų ar sprogimų. Deputatai pabrėžė, kad, siekiant išvengti žalos kosminių infrastruktūrų elementams, dėl to kilsiančių ekonominių nuostolių bei pavojaus saugumui, būtini ES lygmens veiksmai. Kai kurios ES valstybės narės yra susirūpinusios dėl nacionalinio saugumo interesų pažeidimo, kai pagal kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos  programą perspėjimo pranešimai bus siunčiami palydovų operatoriams, tarp kurių gali būti ir privatūs. Pasinaudojant kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programa, bus galima apskaičiuoti kosminių infrastruktūrų elementų susidūrimo tikimybę. Šia technine galimybe gali pasinaudoti ir priešiškos jėgos, kurios siektų sukelti tokių elementų susidūrimą konflikto atveju. Deputatai kvietė ES valstybes susitarti ir inicijuoti globalų susitarimą, kaip klasifikuoti saugumui ir gynybai skirti duomenys turėtų būti kodifikuoti, kad jais dalintis galėtų tik atsakingos ES ir valstybių narių gynybos institucijos. Europarlamentarai paragino ES institucijas ir valstybes nares skirti reikiamą kiekį resursų kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programos saugumo aspektų ekspertizei. Rekomenduota į programos kūrimą aktyviau įtraukti ES Palydovų centrą.

Parodos atidarymo akimirka. Iš kairės – Telšių r. meras Vytautas Kleiva, savivaldybės vyriausioji specialistė Eva Stankevičienė, profesorius Romualdas Inčirauskas ir europarlamentaras Justas Paleckis

               Antradienį atidariau mano inicijuotą parodą apie Žemaitiją „Meno ženklai Žemaitijos sostinėje“. Ją, kartu su Telšių merija, surengiauLietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kontekste, pristatydamas Lietuvą. Žemaitiją pasirinkome dėl šiemet sukankančio 600 metų Žemaitijos krikšto jubiliejaus.Parodoje eksponuojamos Vilniaus Dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojų docento Pranciškaus Balčiūno, profesoriaus Algirdo Žebrausko fotografijos, kuriose vaizduojami meno objektai Telšių miesto architektūroje, bei profesoriaus Romualdo Inčirausko skulptūros. Per visą savaitę paroda pritrauks tūkstančius Parlamento darbuotojų ir svečių. Parodos atidaryme kalbėjau, kad Žemaitija paskutinė Europoje priėmė krikštą 1413 metais, tik prieš 600 metų. Naują tikėjimą kardu nešė karingi riteriai iš Vakarų, o žemaičiai niekada nelinkę pasiduoti. Kas kita, jeigu į Žemaitiją atvykstama su gerais norais. Žemaičiai svetingi ir nuoširdūs Europos Sąjungai. Per dešimt Lietuvos narystės ES metų Žemaitija ir ypač jos sostinė Telšiai pasikeitė neatpažįstamai. Žemaičių kūrybiškumo ir ES lėšų dėka Telšiai virsta muziejumi po atviru dangumi, o vaizdingo Masčio ežero pakrantės konkuruoja su kurortais. Telšių savivaldybės meras Vytautas Kleiva parodos atidaryme pasidžiaugė, kad Telšių miesto vardas ir Žemaitija skamba ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Europos Komisijos užsakymu kuriamame filme apie pasikeitimus Europos Sąjungoje kaip geri pavyzdžiai pateikiami 20 Europos miestų – jų sąraše Telšiai. Parodą pasveikino ir EP Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Hanes Svoboda. Jis sakė, kad Parlamente dirba nemaža lietuvių, kilusių iš Žemaitijos. Jie užsirekomendavo kaip darbštūs, atkakliai siekiantys tikslo žmonės. Parodos atidaryme pirmą kartą ES himnas EP buvo atliekamas ypatingu žemaitišku instrumentu – skrabalais. Jais skambino virtuozas Regimantas Šilinskas.

               Antradienį vyko konferencija apie demografinius pokyčius ES, kurie, pasak ekspertų, kelią didelę grėsmę ES valstybėms. Parlamentarai iš kaimyninės Lenkijos pranešė, kad dabar šalyje 37 proc. gyventojų yra sulaukę daugiau nei 60 metų. Vis mažiau jaunimo, kuris uždirba pensijas senjorams. Ekspertai iš Lenkijos siūlė keletą sprendimų: šeimai draugiška politika, nauja migracijos politika, kokybiškų darbo vietų dauginimo politika. Ekspertas iš Latvijos pranešė, kad šioje šalyje dar blogesnės demografinės prognozės, jeigu lygintume su Lenkija. Jei tendencija išliks tokia pati, pasak jo, po šimto metų latviams nebeliks priežasties turėti savo valstybę. ES statistikos tarnyba (Eurostat) taip pat įspėja, kad 2100 metais Latvijoje liks tik pusė milijono gyventojų. Duomenys rodo, kad panašioje padėtyje atsidūrusios ir Lietuva bei Bulgarija. Naujosios ES valstybės išleidžia vidutiniškai 2.5 karto mažiau šeimos politikai nei senbuvės. Profesorius iš Airijos pasakojo apie savo šalies patirtį: anksčiau Airijoje gimstamumas stipriai krito, tačiau dabar jis vėl auga. Vidutinis moterų amžius, kurios pagimdo pirmą vaiką yra 29.8 metai. Vis daugiau vaikų gimsta nesusituokusioms poroms. 65 proc. gimsta šeimose, o 33 proc. moterų augina vaikus pačios. Priimtos šeimos įstatymo pataisos, pagal kurias vieniems vaikus auginantiems tėvams priklauso mokesčių nuolaidos ir išmoka už vaikus.