Kita informacija

Latvijos vyriausybė šį antradienį, kovo 5 d., oficialiai pateikė Europos Komisijai prašymą įvertinti jos pasirengimą įsivesti eurą nuo 2014 m. sausio 1 d., nors visuomenė šio žingsnio vienareikšmiškai neparėmė.

„Latvijos sprendimas kreiptis dėl narystės euro erdvėje rodo, kokį progresą šalis padarė, atgaivindama savo ekonomiką  po 2008-2009 m. krizės,“ sakė Eruopos Komisijos narys Oli Renas (Olli Rehn) gavęs Latvijos prašymą. 

2009 m. Latvija buvo pirmoji ES narė, prašiusi ES, Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos dėl 10,5 % per finansinę krizę smukusios ekonomikos.

Kaip pastebėjo eurokomisaras Oli Renas, Latvijos ekonomika atsigavo ir šiandien jos BVP augimo greitis yra didžiausias, o eksportas - antras ES pagal apimtis. 

„Nedarbas, kuris 2009 m. viršijo 20 %, dabar stabiliai mažėja, nors vis dar yra aukštas,“ sakė Renas. Eurostat duomenimis 2012 m. Latvijos nedarbo lygis sustojo ties 14 %. 

Europos Komisija ir Europos centrinis bankas turėtų pateikti ataskaitą dėl Latvijos pasirengimo įsivesti eurą birželio mėn., o liepą finansų ministrai susitiks, kad nuspręstų ar nedidukė Baltijos valstybė gali tapti aštuoniolikta euro zonos nare nuo kitų metų sausio 1 d. 

Eurokomisaro Reno „sėkmės istorijos“ pagiriamasis žodis Latvijai rodo, kad pranešimas dėl Latvijos pasirengimo įsivesti eurą bus teigiamas. Nerimą gali kelti tik viešoji nuomonė, nes visuomenės neigiamas požiūris didėja. Šiuo metu du trečdaliai gyventojų pasisako prieš euro įvedimą. 

„Latvijos vyriausybei nereikia rengti referendumo, tačiau kitos ES narės gali atkreipti dėmesį į menką visuomenės palaikymą, kai reikės priimti sprendimą,“ sakė eurokomisaras.

„Demokratinėje visuomenėje visuomenės nuomonė visada yra svarbi. Kuo didesnis visuomenės palaikymas, tuo labiau galima įtikinti kitas ES nares. Tai ne narystės kriterijus, tačiau kitos ES narės į tai atsižvelgs,“ paaiškino Oli Renas.

Anot Latvijos finansų ministro Andrio Vilkso,  Latvijos prisijungimas prie vieningos valiutos bus naudingas visoms euro zonos narėms. 

„Nauja, apdairiai savo finansus tvarkanti šalis, turinti didelę finansinės krizės patirtį ir išmokusi ne vieną pamoką, galėtų smarkiai sustiprinti pridėtinę euro zonos vertę.“

Valentina Pop, © EU Observer, 2013 03 06