ES koridoriais

VU TSPMI diskusija

"Politikai ir visuomenės nuomonė: ką parodo reitingai?"

2010 05 26

Santrauka

Dr. Mindaugas Degutis (Rinkos tyrimų centras)

„Geriau švelniai išgirsti nuomonę apie save apklausoje, nei sužinoti brutalią tiesą rinkimų metu“ R. Nixon

Apklausos gali būti vertinamos kaip demokratijos variklis ir pilietinio dalyvavimo forma, nes pagal jų rezultatus politikai, partijos ir pan. koreguoja savo strategijas ir elgseną.

Apklausų poveikis:

Rinkėjams: mobilizuoja arba demobilizuoja rinkėjus, sukuria prielaidas taktiniam balsavimui, paskatina bandwagon (kai pasirankama balsuoti už kandidatą, nes už jį balsuoja dauguma) arba underdog (kai pasirenkama balsuoti už kandidatą, už kurį niekas arba labai nedaug kas ketina balsuoti) efektą.

Partijoms: pritraukia/atstumia finansinius rėmėjus, koreguoja rinkiminės kampanijos eigą

Tyrimų organizacijoms: kuria/griauna reputaciją, pasitikėjimą ir pan.

Visgi, pastebėta, kad apklausų poveikis Lietuvoje yra labai žemas, nesiekianti net 1%

Apklausų ir tyrimų organizacijos (stambios) priklauso ESOMAR ir laikosi šioms organizacijoms skirto veiklos kodekso

Didžiausiomis nesėkmėmis apklausų istorijoje laikytinos:

1948 m. JAV prezidento rinkimai, kai buvo pranašaujama, kad laimės Trumano oponentas, o laimėjo jis

1992 m. Didžiosios Britanijos Parlamento rinkimai, kai buvo pranašaujama, kad laimės leiboristai, o laimėjo konservatoriai

2002 m. Prancūzijos prezidento rinkimai, kai pagal prognozes Lepenas neturėjo patekti į antrąjį turą

Galimos apklausų nesėkmių priežastys: netinkamas apklausos laikas, daug neapsisprendusių respondentų, netinkama tiriamoji visuma, netikslūs gyventojų surašymo duomenys

Labiausiai apklausų industrijos yra išvystytos JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje

Senosiose demokratijose apklausų paklaida svyruoja 1-2%, o posovietinėse – 4-8%

2000 m. JAV prezidento rinkimuose abu kandidatai per mėnesį išleido apklausoms apie 2 mln. litų – tai 10 kartų viršija Lietuvos agentūrų metines pajamas