Komentarai „Veide“

Europos Sąjunga pernai paskelbė: didžiausia grėsmė saugumui – klimato kaita. Iš pirmo žvilgsnio keistoka. O kaip terorizmas, branduolinis ginklas ir jo plitimas, žiaurūs, pasaulį drebinantys karai? Taip, visa tai – baisūs dalykai, tačiau turime galimybių juos įveikti, jie nėra fatališkai neišvengiami.

Kitaip su klimato kaita. Nestabdoma ji skaudžiai palies kiekvieną žmogų, gyvenantį bet kurioje pasaulio valstybėje, kiekviename žemyne. Liko akimirka, gal koks dešimtmetis, kai dar galime sustabdyti pokyčius, kurie vėliau taptų negrįžtami. Jei XXI amžiuje Žemės temperatūra šoktelėtų daugiau nei trimis laipsniais, padariniai būtų tragiški. Kylantį vandenynų lygį, senkančius resursus bei maisto, gėlo vandens išteklių mažėjimą lydėtų karai ir konfliktai.

Europos Sąjunga buvo, yra ir privalo išlikti lyderė stabdant klimato kaitą ir kartu stiprinant tarptautinį saugumą. Kiekviena Sąjungos valstybė įsipareigojo iki 2020 metų 20 proc. sumažinti į atmosferą išmetamo CO2, o 20 proc. energijos išgauti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai yra konkreti kova su klimato kaita ir dėl išradingumo, sumanumo sutaupyti milijardai.

ES – tai mes. Tad pradėkime nuo savęs. Prisiminkime: tam, kad pagamintume produkcijos vienetą, Lietuvoje sunaudojama keturis kartus daugiau elektros energijos negu senosiose ES šalyse.

Taip, daug gali padaryti Vyriausybė, Seimas, stambiosios įmonės, verslininkai, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida... Bet ne mažiau – kiekvienas iš mūsų. Tai nereiškia, kad turime grįžti į akmens amžių ar sulįsti į urvus. Tai reiškia, jog galime ir privalome keisti gyvenimo būdą taip, kad pasinaudodami savo išradingumu, kitų patirtimi gyventume taupiau, sveikiau ir turtingiau.

Prieš keletą mėnesių sumaniau pradėti iniciatyvą "Padėkime Žemei – pradėkime nuo savęs. Keiskime gyvenimo būdą!". Galvojau, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie kovos su klimato kaita, ta naujausia žmonijos rykšte. Ir kaip tik tuo metu atsėlino krizė, sujaukusi daugelio planus. Gal ir ši akcija netenka prasmės, kai ateina sunkmetis, kai daugeliui nebe klimato kaita, o išgyvenimas rūpi? Bet juk keisti gyvenimo būdą ir reiškia gyventi kukliau, taupiau – tai kaip tik labiausiai ir praverstų, kai šalies ekonomikai gresia "kietas nusileidimas".

Todėl ir pakoregavome kvietimą keistis: "Padėkime Žemei – padėkime sau!". Todėl ir apskaičiavome, kiek vieno ar kito patarimo įgyvendinimas galėtų sutaupyti pinigine išraiška. Per metus šeimai galėtų susidaryti gana solidi 3 tūkst. Lt suma. Žinoma, jeigu ta šeima prieš tai nebuvo pasirinkusi itin racionalaus ir taupaus gyvenimo, bet tai kol kas retenybė.

Mintys, pasiūlymai, daugiausia pasisemti Europos Parlamente, – kaip taupyti vis labiau brangstančią energiją, kitus resursus, kitaip sakant, savo lėšas, o kartu ir saugoti gamtą, mažinti šiltnamio efektą, virto nedidele knygele, kurią pavadinau "Žaliasis kodeksas". Knygelėje, kuri paskelbta ir mano tinklalapyje www.paleckis.lt, skaitytojas ras mažiau žinomų faktų ir apskaičiavimų. Štai palikus į elektros lizdą įjungtą kroviklį, kai kitame laido gale neprijungtas telefonas, iššvaistoma 95 proc. kroviklio naudojamos energijos. Tai apytikriai kainuoja 140 Lt per metus. Sumažinot temperatūrą bute tik dviem laipsniais – išlošėt 400 Lt. Vietoj kaitrinių įsukote energiją taupančias lemputes – dar 200 Lt į kišenę.

Tikiuosi, kad kai kas iš šio "kodekso" daugeliui pasirodys priimtina, kad pasinaudojant juo bus sutaupytos lėšos, kurios iki šiol dėl neapdairumo buvo permokamos atsiskaitant už elektrą, dujas, šilumą, vandenį, kurios prarandamos, kai vengiama šiek tiek ilgiau pažingsniuoti pėstute. Būtų puiku, jeigu pavyktų papildyti "Žaliąjį kodeksą" savo paties rastais taupymo būdais. Pirmųjų pasiūlymų jau gavau.

Neturime nei atsarginės Lietuvos, nei atsarginės planetos, nei kokio gero dėdės, kuris kas mėnesį įdėtų mums į piniginę kokį pinigėlį. Save praturtinti ir išsaugoti gamtą galime tik mes patys.

http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/49ae4517dfc9d