Straispniai interneto dienraštyje "Bernardinai.lt"

Sakoma, kad blogiausia taika yra geriau už puikiausią karą (yra ir išimčių, kurios patvirtina taisyklę). Ne visai vykęs bendravimas yra  geriau nei jokio.

Europos Sąjungai daugiau atsivėrus Baltarusijai, tenai sumažėjo baimės, susikaustymo. Tai pabrėžė A. Sacharovo premijos laureatas A. Milinkevičius ir kiti Baltarusijos opozicijos lyderiai, apsilankę Europos Parlamente.

Tuo įsitikinau ir pats, dalyvaudamas didelėje tarptautinėje konferencijoje - XII Minsko forume.

Atšilimas Europos Sąjungos-Baltarusijos santykiuose (prie to nemažai prisidėjo ir Lietuva, A. Lukašenkos vizitas į Vilnių buvo suderintas su Briuseliu) leido pakviesti Baltarusiją dalyvauti ES Rytų partnerystės politikoje kartu su Ukraina, Moldova, trimis Pietų Kaukazo šalimis.

Užsimezgė ES dialogas su Baltarusija ekonomikos, prekybos, energetikos, aplinkosaugos klausimais, į jį įtraukta daug nevyriausybinių organizacijų. Argi tai nenaudinga ir ES, ir Baltarusijos piliečiams?

Šeštus metus dirbdamas Europos Parlamente ypač domėjausi Baltarusijos problemomis, ne kartą ten lankiausi, kalbėjau ta tema plenariniuose posėdžiuose, komitetuose. 

Visą laiką tvirtinau: jeigu režimas stumia šalį į saviizoliaciją, nereikia padėti jam. Europos Sąjungos kurį laiką vykdyta Baltarusijos izoliavimo ir sankcijų politika (nusižiūrėta į buvusį JAV konservatyvųjį prezidentą) nėra produktyvi.

Tie apribojimai taikyti Baltarusijos prezidentui ir jo aplinkai, o pataikyta daugiau eiliniams baltarusiams. Prisiminkime kad ir šaltojo karo metus.

Juk būtent Vakarų bendravimo su TSRS ir jos satelitais politika leido atsirasti tokiems reformatoriams, kaip A. Dubčekas, J. Kadaras, M. Gorbačiovas, kas atvedė į tarybinės imperijos subyrėjimą iš vidaus.

Todėl nuoširdžiai džiaugiausi, kai buvo pripažinta, jog izoliacijos politika rezultatų nedavė ir tikslinga jos atsisakyti. Tai įvyko ir Baltarusijos kaimynių, jų tarpe Lietuvos, Lenkijos, ir Euros Parlamento spaudimo dėka.

Naujojoje EP kadencijoje Baltarusija tenka domėtis dar labiau – dirbu ryšiams su Baltarusija delegacijos pirmininko pavaduotoju ir, kas svarbiau ir sunkiau, ruošiu Europos Parlamentui pranešimą apie Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykius. Kaip suderinti įvairiausius kolegų iš daugelio Parlamento frakcijų, išpažįstančių skirtingas ideologijas, požiūrius?

Juk vieni aršiai pasisako prieš Minsko režimą, norėtų sugrįžti prie sankcijų, nes neįžiūri tenai pagerėjimo žmogaus teisių, demokratijos srityse.

Yra ir tokių, kuriems prezidentas A. Lukašenka ir jo pasirinktas valdymo būdas imponuoja, nes tenai rinka ribojama, neatiduota oligarchams, išlaikyta daugiau socialinės lygybės.

Dauguma, manau, pasisakytų už  tvirtą ir kartu apdairią, subalansuotą politiką, kai požiūris į santykius su Minsku priklausys nuo jau dvišaliai aptartų problemų įgyvendinimo: rinkimų įstatymų priartinimas prie europietiškų normų, judėjimas  daugpartinės sistemos, žodžio ir spaudos laisvės link, geresnė terpė nepriklausomų NVO veiklai.

Jau dabar ir delegacijoje ryšiams su Baltarusija, ir užsienio reikalų komitete, ir plenarinėse sesijose ginčijamės dėl kelių „karštų“ klausimų.

Briuselis ne aklas, mato, kad Baltarusių prezidentas, ilgai vedžiojęs Maskvą už nosies (pažadų Maskva gavo daug, o jų išpildymo, konkrečių suderėtų rezultatų nebuvo), panašiai vilioja ir Briuselį.

Tad kokią taktiką pasirinkti? Rezultatų nedavusią ankstesnę ar naująją - atviro dialogo ir kantrybės?

Pastaruoju atveju reikėtų žingsnis po žingsnio stumti savo interesus, vadovaujantis ir oficialiojo Minsko pripažintais principais: konkrečių rezultatų ir ekonominės naudos siekimas. Kitas svarbus klausimas. Netrukus bus šaukiama Euronesto – ES Rytų partnerystės su Ukraina, Baltarusija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžianu, Gruzija parlamentinė asamblėja.

Visų tų šalių delegacijose bus ir opozicijos atstovų. Bet kaip su Baltarusija? Juk ten tarp 100 parlamento narių nėra nė vieno opozicionieriaus! Siūlyti įtraukti į delegaciją žmonių ir iš opozicijos, neatstovaujamos parlamente: 5+5? Bet tam priešinasi oficialusis Minskas.

O ir Briuselyje dalis europarlamentarų įsitikinę, kad delegaciją turi sudaryti vien tik  opozicionieriai.

Painus dalykas - permainų tempai. Taip, Minskas žengė kelis žingsnius europietiška linkme. Įteisinti keli opozicijos leidiniai, juos galima prenumeruoti ir per valstybinį tinklą, registruotas vienas-kitas opozicinis judėjimas, atsisakyta ketinimų cenzūruoti internetą, kurį laiką ten nebuvo politinių kalinių (dabar, deja, vėl suimti du verslininkai, kurie kaltinami terorizmu, ryškus politinis kontekstas). Valdžia garsiai skelbia - neskubinkite mūsų, reformos turi vykti lėtai.

Juk šalies stabilumas irgi vertybė, šalyje nėra įšaldytų konfliktų, priešpriešos tarp įvairų valdžios institucijų, kaip kitose Rytų partnerystės šalyse.

Baltarusijos opozicija atšauna: permainos šalyje vyksta neleistinai lėtai, o valdžios išgirtasis stabilumas pasiektas represinėmis priemonėmis. Nesimezga realus dialogas tarp NVO, opozicijos ir oficialiojo Minsko.

Padėtį Baltarusijoje ir aplink ją neblogai iliustruoja keli pastebėjimai iš minėtojo XII Minsko forumo. Iš valdžiai artimų politologų kalbų galėjai suprasti, kad Rusija siekia atkurti įtaką regione, kad jai vis dar sunku susitaikyti su visišku Baltarusijos suverenumu.

Tačiau valstybinis oligarchinis kapitalizmas Rusijoje esą ne pavyzdys baltarusiams: ten valdo milijonierių vyriausybė, o Baltarusijos valstybės tarnyboje esą nepralobsi (greičiau priešingai – ko gero, atsidursi cypėje, jei A.Lukašenką pasieks žinios apie tavo nesąžiningumą ar šiaip užsitrauksi jo rūstybę.) Galimos reformos šalyje, ypač – paskelbtas ketinimas privatizuoti 500 stambiųjų valstybinių įmonių, turėtų pagerinti padėtį (nors, kaip kalbama Minske, kontrolinį 51 procento akcijų paketą apdairiai išlaikys valstybė).

ES šalių politikai ir diplomatai forume pabrėžė, kad reformų reikia ne Vakarams, o patiems baltarusiams. Komandinė ekonomika nepasiteisino nei Rusijoje, ką neseniai savo atvirame laiške pripažino jos prezidentas, nei Baltarusijoje.

Verti dėmesio JAV Karnegi fondo Maskvos centro direktoriaus D. Trenino vertinimai ir prognozės. Rusijos vektorius Baltarusijoje, tikino politologas, reikštų šimtmečių tradicijos tąsą ir baltarusiams nebūtų pernelyg skausmingas. Bet Rusija nebenori subsidijuoti savo kaimynės papigintų žaliavų kainų forma.

Europinis vektorius Baltarusijoje pasireikštų skausminga žmonėms modernizacija, bet taip pat virstų vienokia ar kitokia integracija su ES, o štai su Rusija integracijos jau nebus. Rusijai nepavyko įsitvirtinti Baltarusijoje, nors tarp abiejų tautų jaučiama didelė simpatija.

Greičiausia Baltarusijoje ateityje išliks dabartinė tendencija: suvereniteto įtvirtinimas ir balansavimas tarp ES ir Rusijos. Mažiau tikėtina, kad Minskas pasuks piliečiams skausmingos modernizacijos link, nors ji perspektyvoje atneštų integraciją į ES ir gerovę.

Dar mažiau tikėtina, kad posūkis į modernizaciją įvyks Maskvoje, nors kaip tik jo dėka augtų realioji Rusijos įtaka. Jeigu toks posūkis neįvyks, Rusijos valstybė silpnės ir, kaip prognozavo D. Treninas, virs Europos bei Azijos provincija.

Kalbėdamas forume aš pažymėjau, kad permainos Vašingtone,  agresyvaus konservatyvizmo išmetimas į šiukšlių dėžę  sudaro, mano galva, geresnes sąlygas ir ES bei Baltarusijos bendradarbiavimui. Juk prezidentas B. Obama ne kartą yra pareiškęs  nepritarimą "demokratijos eksporto" metodams, permainos turi ateiti per dialogą, geresnį savitarpio supratimą.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos diplomatai Minsko forume pažymėjo, kad tarp visų vakarinių Baltarusijos kaimynų geriausi santykiai šalį sieja su Lietuva. Kaip didelis laimėjimas - tai pripažįsta ir Vilnius - išskirtas pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos dėl transporto tranzito, prie kurio, kaip laukiama, ateityje galėtų prisijungti Rusija ir Kazachstanas.

Baltarusija ir jos žmonės anapus 677 kilometrų sienos, kurios toje vietoje nebuvo jokiais laikais, mums buvo ir lieka labai artimi, svarbūs ir įdomūs. Kokia likimo ironija, staigūs pasikeitimai: prieš 20 metų galėjome laisvai važinėti link Minsko, Gardino, Kijevo, bet siena link Varšuvos, Berlyno, Paryžiaus buvo sunkiai įveikiama. Dabar gi atvirkščiai...

Niekad nepamiršiu Dieveniškėse matyto labai nelinksmo vaizdo. Sekmadienį prie bažnytėlės daug žmonių, o už kelių dešimčių metrų pasienio įtvirtinimai, aukšta tvora. Anapus jos irgi telkiasi žmonės - šiapus tvoros susirinkusiųjų giminės, pažįstami... Ta naujoji siena - tikrai tarsi toli į Rytus nustumti Berlyno sienos likučiai.

Lietuvos interesas, manau, aiškus: kuo plačiau atverti vartus žmonių bendravimui, šalinti skaudžiai smogiančius per kišenę vizinius-finansinius barjerus, palengvinti pravažiavimo per išorinę ES sieną formalumus.

To ypač trokšta verslas, turizmo pramonė, o ir pokyčiai gali ateiti tik per bendravimą, artimesnį susipažinimą su kaimynais. Kuo greičiau turėtų būti pasirašyta sutartis dėl bevizio pravažiavimo per sieną Lietuvos ir Baltarusijos piliečiams, gyvenantiems 50 km. ruože abipus sienos.

Tai būtų didelis palengvinimas beveik milijonui lietuvių ir apytikriai tokiam pat skaičiui baltarusių. Deja, Baltarusija nuo pat A. Lukašenkos vizito į Vilnių, kai sutartis jau buvo paruošta pasirašymui, jį vis atidėlioja.

Tai yra blogas signalas ir Briuseliui tuo metu, kai Minskas prašo sumažinti Šengeno vizų kainą baltarusiams nuo 60 iki 35 eurų. Jeigu santykiai su ES ir Baltarusijos kaimynėmis plėtosis palankiai, jeigu nebebus tokių atidėliojimų, galima tikėtis, kad Briuselio ir Minsko derybos šiuo klausimu prasidės kitais metais. 

Iki šiol ES ir Baltarusija neturi jokio teisinio bendradarbiavimo pagrindo. Labai pageidautinas ir svarbus įvykis būtų dar 1996 metais pasirašytos sutarties tarp ES ir Baltarusijos ratifikavimas Europos Parlamente.

Ši sutartis ratifikuota Baltarusijoje, bet Europos Parlamentas jai vis dar nepritaria. Kamuolys dabar, vaizdžiai tariant, yra baltarusių aikštės pusėje.

Minskas turi įrodyti, kad sugeba keistis eurpietiškos normalybės link, palaikyti dialogą su ES.

Komentaras parengtas bendradarbiaujant su Europos parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija

Bernardinai.lt, 2009 11 28

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-11-27-justas-vincas-paleckis-apie-vis-dar-tolima-artima-kaimyne/36125