2012 m. Europos Parlamento plenarinių posėdžių kalendorius
Europos Parlamentas dažnai vadinamas keliaujančiu – jo posėdžiai vyksta Briuselyje ir Strasbūre, todėl kiekvienas parlamentaras turi net kelias darbo vietas. Be kabinetų Briuselyje ir Strasbūre esate įkūręs biurą Vilniuje, dažnai išvykstate į Lietuvos miestus ir rajonus.
O kaip atrodo darbo diena Europos Parlamente?
Parlamentas darbą pradeda 9 val. ryto, ateini prieš pusvalandį ar dar anksčiau. Nė nepastebi, kaip prabėga diena. Pasižiūri – jau devinta valanda vakaro, o tu dar sėdi kabinete, iš savo darbų sąrašo išbraukęs gal kokius du trečdalius…
Darbo ritmas tikrai energingas - susitinki su daugybe įdomių žmonių, dalyvauji reikšmingų problemų svarstyme ir sprendime. Tris savaites per mėnesį parlamentas dirba Briuselyje – verda frakcijų, komitetų posėdžiai, vieną ar dvi dienas – plenarinė sesija. Ketvirtąją savaitę posėdžiaujame Strasbūre – ten vyksta visuotiniai plenariniai posėdžiai. Paprastai - nuo devynių ryto iki vidurnakčio. Paraleliai vakare - nuo septintos iki devintos valandos vakaro - dar posėdžiaujama komitetuose ir frakcijose.
Socialistų ir demokratų frakcijos sprendimu patekau į vieną svarbiausių – Užsienio reikalų komitetą. Antrasis, pakaitinis mano komitetas - Aplinkosaugos, sveikatos ir vartotojų teisių apsaugos, kuris Europos Parlamentui pateikia daugiausiai įstatyminių aktų. Be to esu Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotojas, Delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete bei delegacijos EURONEST (ES Rytų kaiminystės) parlamentinės asamblėjos narys, delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininko pavaduotojas. Europarlamentarai dalyvauja tarpparlamentinių ryšių delegacijose, kurios palaiko santykius su konkrečiomis šalimis ar regionais, esančiais už Europos Sąjungos ribų. "Paklausiausios" delegacijos - santykiams su JAV, Rusija ir Kinija. Man pavyko patekti į vieną iš jų — esu Tarpparlamentinių ryšių su Rusija delegacijos narys. Taip pat esu išrinktas Lietuvos delegacijos Socialistų ir demokratų progresyviojo aljanso frakcijoje vadovu.
Plenariniai posėdžiai, frakcija, du komitetai, pakomitetis, delegacijos... Kaip visur spėjame?
Jums tai atrodo daug? Pridėčiau dar, kad parlamentarai buriasi į tarpfrakcines grupes - pavyzdžiui, Baltijos jūros šalių, smulkių ir vidutinių įmonių palaikymo, energetikos ir t.t. - kurių darbe ir reikia, ir įdomu dalyvauti. O dar daugybė seminarų, diskusijų, susitikimų, į kuriuos pageidautina ir nusigauti, ir kalbelę pasakyti...
Strasbūre posėdžiaujame didžiulėje salėje, kurioje vyrauja maloni šviesiai melsva spalva. Palubėje - galerija, paprastai užpildyta turistų, žurnalistų. Keli šimtai, kartais arti tūkstančio smalsautojų. Skridau kartą iš Strasbūro su vilniečiu verslininku. Pasakoja, buvęs parlamente, bet iš viršaus nematęs nė vieno Lietuvos atstovo. Mat ekskursantams yra išdalinami salės planeliai, kur sužymėtos narių vietos. Prisipažinsiu - dažnai apima nejaukus jausmas, kad nesi salėje, kuri iš svečių galerijos dažnai atrodo pustuštė. Tačiau jei ištisai joje sėdėsi, nespėsi sutvarkyti daugybės reikalų. Kai tik baigiasi ypač reikšmingų klausimų svarstymai ir balsavimas, didžiuma deputatų skuba į savo biurus, kur televizorių ekranuose seka, kas vyksta posėdžiuose. Jei svarstomi klausimai jų tiesiogiai neliečia, tuo laiku viena ausim klausydamiesi jie dirba kitus darbus. Briuselyje visi turime vieną ar kelis padėjėjus, kurie planuoja darbotvarkę, atsakinėja į skambučius, seka dienos įvykius, rengia medžiagą kalboms, paklausimams, tvarko elektroninį ir paprastą paštą (vien elektroninių laiškų ir žinučių per dieną paprastai suplaukia arti šimto, o "balandine" vadinama medinė pašto dėželė kas valandą pasipildo pluoštu dokumentų). Į Strasbūrą važiuoju be padėjėjų. Čia tenka būti tiesiog daugiarankiu, nors paprasčiau, aišku, sėdėti salėje. Bet tai būtų ne racionaliausias veiksmas. Tuo labiau, kad, skirtingai nuo Lietuvos Seimo, Europos Parlamento salėje nešiojamaisiais kompiuteriais nesinaudojama.
Europos Parlamente dirbama prisijungus prie kokios nors partijos ar frakcijos. Kam atstovaujama labiau - partijai, pagal kurios sąrašą išrenkami Europos Parlamento nariai ar savo valstybei?
Dar per rinkimų kampaniją mūsuose buvo nepakankamai akcentuota, kad Europos Parlamente, kaip ir kiekviename nacionaliniame parlamente, veikia ne pavieniai žmonės, o frakcijos. Klausimai sprendžiami pasitelkiant tris pagrindinius instrumentus: socialdemokratų, krikščionių – demokratų arba liberalų. Europos Parlamento frakcijos nuomonė formuojama labai demokratiškai: balsuojant pačioje frakcijoje. Tačiau pagal Europos Parlamento ir nuostatas Parlamento narys yra laisvas daryti sprendimus, jo nesaisto partinė disciplina. Balsuodamas jis priima sprendimą atsižvelgdamas į savo rinkėjų, gimtosios šalies interesus. Žinoma, paisoma ir frakcijos, ir savo šalies vyriausybės nuomonės.
Lietuvos frakcijos Europos Parlamente pagal jo statutą nėra ir negali būti – kaip ir kitų valstybių. Tačiau yra klausimų, tiesiogiai ar netiesiogiai aktualių Lietuvai, kur visi 12 mūsiškių turėtų balsuoti vieningai. Tam reikia susitikti, tartis. Preitą kadenciją inicijavau neformalų lietuvių parlamento narių klubą, kurio pirmasis susitikimas įvyko 2005 m. lapkričio 18-tą, kai sveikinome Europos Sąjungos komisare tapusią Dalią Grybauskaitę. Susitarėme susitikti kartą per mėnesį, o jei reikės - dažniau. Dabar tęsiame tokius susitikimus ir su kitu Lietuvos deleguotu komisaru - Algirdu Šemeta.
Kokia Europos Parlamento socialistų ir demokratų frakcijos, kuriai priklausau kartu su Vilija Blinkevičiūte ir Zigmantu Povilu Balčyčiu, sudėtis?
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija yra viena įtakingiausių - pirmosiose keturiose Europos Parlamento kadencijose ji buvo didžiausia, dabar yra antra pagal dydį (184 narių). Frakcijoje vyrauja socialdemokratų partijos – Vokietijos, Skandinavijos, Beneliukso šalių, daugumos naujųjų Europos Sąjungos valstybių. Yra Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos socialistų, britų leiboristų (darbiečių) atstovų. Labai svarbu, kad visos šios partijos priklauso Europos socialistų partijai, kuri dabar keičiasi.
O su Vilija Blinkevičiūte ir Zigmantu Balčyčiu dirbame sutartinai, ranka rankon. Esu išrinktas mūsų nedidelės trijų žmonių Lietuvos delegacijos vadovu, o Vilijai patikėjome rūpintis iždu.
