Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas.
Tai – atjauta bei parama silpnesniajam. Ištieskime ranką vienas kitam!


   
Paieška:
0Kontaktai

Nuotraukų galerija

Video galerija

Europos Parlamento nario
Justo Paleckio biuras Vilniuje:

Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Tel. (8 5) 266 3056
Tel., faks. (8 5) 266 3058
El. paštas:biuras[kilpelė]paleckis.lt


Bičiuliai internete:

Zigmantas Balčytis
Vilija Blinkevičiūtė
Juras Požela
Algirdas Sysas

 

 

 

Pranešimai spaudai

EK tarsis su mažmenininkais dėl maisto atliekų sumažinimo (2011 01 12)

Briuselis, sausio 12 d. Kovodama su maisto švaistymu Europos Komisija (EK) atliko tyrimą dėl maisto atliekų susidarymo priežastis, jų kiekio ir poveikio aplinkai. Mažmenininkų forume ji ketina aptarti, kaip gerokai sumažinti maisto atliekų.

Tai rašoma už aplinką atsakingo Europos komisaro Janešo Potočniko atsakyme europarlamentarui socialdemokratui Justui Vincui Paleckiui į jo klausimą, kokių veiksmų imasi EK, kad sumažintų ES valstybėse išmetamo maisto kiekį.

Europarlamentaras EK priminė, kad beveik pusė pasaulio maisto keliauja į šiukšlyną. Vokietijoje kasmet išmetama 15 milijonų tonų maisto produktų. Danijoje kasmet išmetama 680 tūkstančių tonų maisto, kurio vertė 2,15 milijardo eurų. Lietuvoje kasmet dalis prekybos įmonių (kitos atsisako pateikti duomenis) išmeta apie 4300 tonų maisto produktų, kurių vertė siekia virš 10 milijonų litų.

Studijos rodo, kad kasmet išmestam maistui pagaminti sunaudojama ketvirtadalis viso suvartojamo planetos vandens, 50 milijardų litrų naftos. Iš tonos išmesto maisto susidaro 4,2 tonos CO2 išlakų.

"Maisto, kurį išmetame ES, užtektų visiems pasaulio badaujantiems ir nuo bado mirštantiems žmonėms pamaitinti. Ir pačioje ES šiuo metu 43 mln. jos piliečių patiria skurdo riziką", - rašoma J.V. Paleckio laiške EK.

Komisaras J.Potočnikas laiške pažymi, kad iškelta problema labai svarbi tiek etiniu, tiek ir poveikio aplinkai požiūriu. Maisto atliekos ES-27 labai apytiksliais duomenimis sudaro iš viso apie 89 mln. tonų. Didžioji dalis šių atliekų yra neišvengiamos, nes kai kurios žaliavų, kurios tampa atliekomis, dalys negali būti valgomos, pavyzdžiui, kaulai, oda ir t. t. Didžioji dalis atliekų susidaro buitiniu lygmeniu – teoriškai laikoma, kad šiame lygmenyje būtų galima išvengti iki 60 proc. maisto atliekų. Šiame lygmenyje maisto atliekas būtų galima smarkiai sumažinti, jei daugiau žinotume ir būtume geriau informuoti.

"Pavyzdžiui, dažnai iškyla nesusipratimų, susijusių su datos nurodymu etiketėje, konkrečiai, neskiriamos „tinka vartoti iki“ ir „suvartoti iki“ datos", - rašo komisaras.

Tyrime taip pat siūlomos kelios rekomendacijos dėl vykdomos politikos, įskaitant aiškesnį maisto produktų vartojimo datos nurodymą etiketėje ir namų ūkiams skirtų informavimo kampanijų organizavimą.

EK europarlamentarą patikino, kad rems įvairias privačias iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti maisto atliekas, taip pat ir maisto perskirstymo programas, kurias gali įgyvendinti pelno siekiančios arba pelno nesiekiančios organizacijos.

Kadangi iniciatyvos yra labiausiai susijusios su mažmenininkais, Komisija numato pirmiausiai ir netrukus maisto atliekų klausimą aptarti mažmenininkų forume, siekiant skleisti geriausią patirtį, kad maisto atliekų būtų gerokai sumažinta.

Europarlamentaras J.V. Paleckis yra Lietuvos delegacijos Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje vadovas. EP jis taip pat dirba Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitete.

Dalintis:

Jūsų komentaras:

Vardas, pavardė: 
Komentaras: