Atsarginės planetos neturime

Kelios Europos didžiausios korporacijos dėl bloko įsipareigojimo įspėjo ES lyderius nesutinką sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas nuo 20 iki 30 proc.

Atvirame laiške Švedijos Ministrui Pirmininkui Frederikui Rainfeldtui (Frederik Reinfeldt) prieš šios savaitės Europos Tarybos susitikimą gruodžio 10-11 d., Europos verslo atstovai teigė, kad anot pagrindinių ir stambiausių Europos pramonės įmonių ir darbdavių, pateiktas svarstyti pasiūlymas nėra pakankamas, kad būtų galima padaryti kokį ryškesnį šuolį šiuo klausimu.

Savo laiške (gruodžio 8 d.) grupė teigė, kad „ES jokiu būdu negali teikti savo įsipareigojimo dėl anglies dvideginio išlakų sumažinimo 20 proc.“ ES pasižadėjo sumažinti 20 proc. išlakas, jei ir kiti pateiks ambicingus panašius pasiūlymus.

Atkreipdama dėmesį į Vašingtono delsimą pateikti savo pasiūlymą, darbdavių federacija teigia, jog šito pasiekti neįmanoma. JAV Kongreso pasiūlymas sumažinti JV emisijas 17 proc. iki 2020 m. lyginant su 2005 m., tolygus 3 proc. sumažinimui nuo 1990 m. Dėl to tai negali būti laikoma „ekvivalentu“ pateisinant ES siekį mažinti išlakas 30 proc.“

Europos verslo atstovai teigė, kad tolesnis išmetamųjų dujų kiekio mažinimas per laisvąją prekybą ir didesnes kompensacijas dėl anglies dvideginio mažinimo, yra plačiai kritikuotas būdas, nes, kol trečiojo pasaulio šalys yra remiamos didžiųjų šalių donorių tam, kad sumažintų išlakas savo šalyse, tos pačios didžiosios šalys donorės savose teritorijose tebeteršia.

Konfederacija taip pat nubrėžė liniją smėlyje dėl intelektinės nuosavybės globalaus klimato kontekste per šiuo metu vykstančias derybas Kopenhagoje ir reikalavo „patikimos intelektinės nuosavybės ir investicijų apsaugos sistemos“, bei teigė, kad keitimasis informacija visame pasaulyje nuo šiaurės iki pietų turi vykti „parengtų ir prieinamų ne patentų technologijų“ pagalba.

Atsiribojant nuo to, kas ką siūlo, kalbant apie CO₂ mažinimą ir pinigų besivystančioms pasaulio šalims skyrimą, dėmesio centre atsirado technologijų perdavimo klausimas kaip pagrindinis susidūrimo taškas.

Daugelis šalių neturi technologijų, kad prisitaikytų prie klimato kaitos padarinių: jūros įtvirtinimų statyba, kovojant su potvyniais arba sausroms atsparių augalų rūšių išvedimas. Atsižvelgiant į tai, tokios šalys kaip Brazilija, Kinija, Indija ir kitos „G77“ šalys nori, kad būtų sukurtas „Globalus technologijų fondas dėl klimato kaitos“, kuris galėtų užtikrinti prieigą prie „žalųjų“ technologijų, išvengiant patentinės nuosavybės pažeidimų.

Dėl Kopenhagos derybų tarp Europos įmonių taip pat kyla daug nesutarimų. Tą pačią dieną, kai jos išsiuntė mandagų priminimą ES lyderiams, kiti verslo atstovai, kurie laiko save klimato čempionais, smarkiai kritikavo darbdavių federacijos poziciją.

Siekdama savo tikslo ir vienašališkai mažindama emisijas 30%, ES dar kartą parodo jog yra lyderė Kopenhagos Vadovų susitikime. Tai padidintų pasitikėjimą tarptautinėje anglies dvideginio rinkoje ir paskatintų investicijas, reikalingas pertvarkai ir pokyčiams energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose.“

EU Observer, 09 12 2009, http://euobserver.com/9/29120/?rk=1