Atsarginės planetos neturime

Briuselis, sausio 22 d. Europos Sąjungoje (ES) turėtų būti užtikrinta pasirinkimo laisvė vartoti genetiškai modifikuotus produktus (GMO), sako europarlamentaras socialdemokratas Justas Vincas Paleckis.

"Bet kokiu atveju pasirinkimo laisvė turėtų būti: tie, kas nebijo GMO, gali juos vartoti, o atsargesni tegu renkasi kitokį variantą", - Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje ketvirtadienį sakė europarlamentaras. Jis rengia EP pranešimą dėl GMO, dėl kurio parlamentas balsuos šių metų pavasarį. Pranešime siūloma įtvirtinti pasirinkimo laisvę dėl GMO ir valstybėms, ir ūkininkams, ir vartotojams.

GMO gan jaunas atradimas - dėl jo pradėta diskutuoti tik prieš dvylika metų. Lietuvoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausos duomenimis, 55,1 proc. apklaustųjų turi neigiamą nuomonę apie GMO, 16,2 proc. nuomonė nėra nei teigiama, nei neigiama, 13,5 proc. apklaustųjų nėra girdėję apie GMO, ir tik 4,4 proc. gyventojų teigiamai mano apie šiuos organizmus.

Genetiškai modifikuotos (GMO) grūdinės kultūros šiuo metu auginamos 23 pasaulio šalyse, ypač intensyviai JAV, Kanadoje, Argentinoje ir Brazilijoje. Tuo užsiima apie 12 mln. ūkininkų. Lietuvoje genetiškai modifikuotus augalus auginti kol kas draudžiama. Tačiau vis dažnėjantys teiginiai apie GMO kultūrų ekonominę naudą patraukia vis daugiau lietuvių ūkininkų.

ES šalys dėl požiūrio į GMO pasidalinusios į tris apytikriai vienodo dydžio grupes. Britai, ispanai, švedai, suomiai, čekai, rumunai stoja už kuo platesnį vartų atvėrimą GMO. Juos nori užverti ar bent pridaryti austrai, graikai, vengrai, kipriečiai, maltiečiai, Baltijos šalys. Kitos ES valstybės neturi kategoriškos nuomonės tuo klausimu. Genetiškai modifikuotus kukurūzus augina 7 šalys, daugiausiai ispanai, čekai, rumunai, jų jau nesibaido ir lenkai.

Šiuo metu veikiančios ES direktyvos pakankamai lanksčios. Pagal jas ES valstybėse gali būti sukurtos laisvos nuo GMO zonos, jei pripažįstama, kad genetiškai modifikuoti produktai toje zonoje kelia grėsmę sveikatai, arba, jei toje zonoje dirbantys žemdirbiai tarpusavyje susitaria nevartoti GMO.

Pasak europarlamentaro, net ir tos valstybės, kurios smarkiai priešinasi GMO įsiveržimui, kasdieniniame gyvenime be jų nebeapsieina. Nemodifikuota soja - plačiai naudojamas pašaras - paprasčiausiai nebeauginama.

"Štai Lietuvoje 80 procentų lesalų paukščiams yra iš GM augalų, kiek mažesnis procentas - modifikuotas pašaras galvijams. Pirkdamas paukštieną ar mėsą vartotojas nežino, ar gyvulys, višta naudojo GM pašarus. To ES direktyvos kol kas nereikalauja, nes mokslininkai nepateikė jokių įrodymų, kad paukščio ir gyvulio mėsa vienu ar kitu atveju bent kiek skiriasi", - pažymėjo J.V. Paleckis. 

Pasak europarlamentaro, reikia nuodugniau tyrinėti GMO rizikos faktorius, harmonizuoti jų vertinimą, pastoviai stebėti situaciją. Briuselis privalėtų nagrinėti ekonomines ir socialines GMO naudojimo arba nenaudojimo pasekmes, kas iki šiol nedaroma.

"Juk maisto krizė, paaštrinta finansinės, didina konkurenciją tarp pasaulio žemynų ir regionų, tad Europa gali atsidurti blogesnėje padėtyje. Ypač pasirodžius antrosios kartos GMO - augalų rūšys, kurios lengvai pakeltų sausrą", - sakė deputatas.

J.V. Paleckis taip pat pažymėjo, kad ES piliečiai turėtų būti geriau ir objektyviau informuojami apie tikrus ir tariamus GMO pavojus, tikrus ir tariamus jų privalumus.

"Reikia daugiau perregimumo ir eurokratų bei ekspertų diskusijose, paslapties šydas, kuris kartais užmetamas, čia nereikalingas", - sakė jis.

Pasak europarlamentaro, ES turėtų daugiau lėšų skirti tyrimams, kad neatsiliktų nuo kitų kontinentų panaudojant GMO pranašumus ir kad dar ankščiau išvengtų galimų su jais susijusių pavojų.