Atsarginės planetos neturime

 JT atstovų teigimu, aplinkos pokyčiai smogs ir turtingiausioms šalims, o prisitaikyti prie jų bus labai „brangu“.

„Tai ne tik klausimas dėl ateities. Mes jau dabar žvelgiame į pokyčių poveikį“, – Jungtinių Tautų Klimato poveikio programos direktorių Chrisą Westą cituoja britų dienraštis „The Guardian“.

Teigiama, kad Europos Šiaurė turi ruoštis prisitaikyti prie šiltesnių bei drėgnesnių žiemų, kontinento Pietūs – prie dar karštesnių ir sausesnių vasarų. Teigiama, kad pietinei Europai gali pradėti trūkti vandens, bus sunku drėkinti dirbamus laukus.

Prognozuojama, kad nuo padidėjusios temperatūros žmonės kentės tiesiogiai – vien 2003 metais Didžiojoje Britanijoje nuo saulės smūgio mirė 2 tūkst. žmonių.

Jūros regionuose, manoma, žymiai padidės potvynių tikimybė. Skaičiuojama, kad jie kasmet grasins apie 1,6 mln. pakrantės gyventojų gyvybėms.

Panašius klimato pokyčius esą patirs ir JAV. Teigiama, kad daugės ekstremalių kaitrų, miškų gaisrų, sumažės vandens, padaugės įvairių vabzdžių pernešamų ligų, nors būtent dėl sausros JAV nuo 5 iki 20 proc. padaugės dirbamos žemės plotų.

Manoma, jog labiausiai iš išsivysčiusių valstybių dėl klimato kaitos kentės Australija. Ekspertai teigia, kad iki 2020 metų 32 dienomis padaugės dienų, kurių vidutinė dienos temperatūra pakils virš 35°C, o iki 2050 metų tokių dienų bus net 84 daugiau.

Prognozuojama, kad Australijai teks susidurti su didžiule vandens stygiaus problema ir bus labai sudėtinga iriguoti dirbamus laukus. Teigiama, kad iki 2050 metų tokių vandeniu drėkinamų laukų turėtų padidėti nuo 10 iki 25 proc.  

Be to, didėjanti potvynių tikimybė esą grasins daugumai šalies gyventojų, kurie šiuo metu yra susikoncentravę būtent pakrantėse.  

Vis dėlto JT organizacijos pabėgėliams (UNHCR) atstovas Jose Riera teigia, kad audros, potvyniai ir mažėjantys krituliai pirmiausiai paveiks skurdžiausius pasaulio gyventojus.

Jis ragina kuo greičiau susitarti dėl konkrečių veiksmų plano, nes  būtent vargingiausios šalys šiuo metu esą neša didžiausią klimato kitos naštą, nors už tai yra mažiausiai atsakingos.